Vaizdo tinklaraštininkas Paulius Mikolaitis, „Youtube“ platformoje žinomas Paul de Miko vardu turi beveik 150-imt tūkstančių prenumeratorių. Socialinime tinkle „Instagram“ vaizdo įrašų kūrėją seka 114 tūkstančių žmonių.
Paulius ir kiti armijas sekėjų socialiniuose tinkluose turintys žmonės vadinami nuomonės formuotojais, „influenceriais“. O „deMiko“ platformoje „Patreon“ pinigais remia šimtai žiūrovų, jauną kūrėją taip pat finansuoja savo produktus reklamuoti norintis verslas.
„Aš esu pasakęs vienoje televizijoje, kiek aš sau išsimoku algos per mėnesį, tai išsimoku 4000 eurų. Didžiausias pajamas aš gaunu iš įvairiausių reklaminių kampanijų, partnerysčių, kurios būna integruotos į mano turinį. Jos forminamos sutartimis, per agentūrą su pačiais prekiniais ženklais ir yra susimokami mokesčiai per mažąja bendriją“, – sako vaizdo tinklaraštininkas Paulius Mikolaitis.
Pinigus už reklamą „Faceebook“, „Instagram“, „Youtube“ ir kitose populiariose platformose gauna tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Dėl to „influencerių“ veikla susilaukia vis didesnio Mokesčių inspekcijos dėmesio. Praėjusių metų pabaigoje inspektoriai patikrino penkis nuomonių formuotojus ir rado 70 tūkstančių eurų nedeklaruotų pajamų.
„Šiandien dienai ne visos pajamos yra apskaitomos tų asmenų, net jei registruota vykdoma veikla. Netinkamai yra teikiamos deklaracijos. Ne visos pajamos įtraukiamos į apskaitos registrus, atitinkamai ne visi sumokami mokesčiai. Pernai metais buvo atlikta tik tai keletas kontrolės veiksmų, kurių metu buvo nustatyta apie 70 tūkstančių nedeklaruotų pajamų“, – pasakoja Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas Rolandas Puncevičius.
Rinkodaros specialistai pasakoja, kad pandemijos metu vadinamieji influenceriai išgyvena aukso amžių, jų turinys karantino metu susilaukia daugiau dėmesio nei anksčiau.
„Jeigu kalbame apie didžiuosius nuomonės formuotojus, kurie turi daugiau nei šimtą tūkstančių sekėjų Lietuvoje, tai mes turime vos dvidešimt kelis. Tai pačių didžiųjų nėra daug, tačiau jei skaičiuotumėme pačius mažiausius, tai vadinamuosius nano nuomonės formuotojus, kurie gali turėti vos kelis tūkstančius sekėjų socialiniuose tinkluose, bet jau turėti reklamos santykių su prekės ženklais, tai tuomet galime skaičiuoti ir tūkstančiais, netgi dešimtimis tūkstančių“, – teigia „Influenceriai.lt“ vadovė Laura Aleksandravičė.
Nuomonės formuotojų atlyginimas priklauso nuo užsakymo sudėties, tačiau standartinė reklama turi nusistovėjusius įkainius. Už vieną „Instagram“ įrašą su istorijos serija žinomiausi „influenceriai“ gauna nuo 700 iki 2500 eurų, mažiau sekėjų turintys vidutiniokai gauna nuo 250 iki 1000 eurų, o smulkiausieji uždirba nuo 50 iki 500 eurų.
Rinkodaros agentūros „influenceriai.lt“ vadovė aiškina, kad nuomonės formuotojai kartais per vėlai registruoja savo veiklą, ne visada moka apskaityti, valdyti pinigus.
„Dažnai tie žmonės yra arba jauni, arba nepatyrę versle, galvoja, kad jeigu aš čia reklamuoju arba gauna dovanų socialiniuose tinkluose, nelaiko to verslu. Aišku, didesnieji bet kuriuo atveju pasitelkia buhalterijos įmones arba turi nuolatinius buhalterius, tiems mažesniesiems kartais tampa iššūkiu netgi suprasti, kokiu būdu yra apskaitomos jų pajamos“, – kalbėjo L. Aleksandravičė.
„Turiu mažąją bendriją, bet jaučiu tarp blogerių, influencerių, nuomonės formuotojų, nelabai žino, kokį išsiimti ten kodą, kaip ten viską daryti, nes kas nesusidūrė su tokia veikla, kyla daug klausimų. Galbūt reikėtų kažkur labai sistemingos geros informacijos“, – sako „Babyblog.lt“ tinklaraščio įkūrėja Sotera Šveikauskaitė.
„Suprantu tam tikra prasme, kažkokius žmones, nuomonės formuotojus, kurie turi tokius labai nedideles, labai mažas partnerystes, be ilgalaikių įsipareigojimų, kuomet publikacijos kainuoja po 50 eurų kartais ir barteris, tada žmonės tikrai neskuba jokių individualių įmonių“, – pasakoja P. Mikolaitis.
Dalis socialinių tinklų žvaigždžių ir mokesčių inspektorių akistatų atsiduria ir žiniasklaidoje. Pavyzdžiui, Monika Šalčiūtė susilaukė teisėsaugos dėmesio dėl to, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė duomenų apie vykdoma individualią veiklą nuo 2017 iki 2019 metų. Toks nusižengimas gali užtraukti baudą nuo 80 iki 780 eurų.
„Influencerius“ stebi ne tik Valstybinė mokesčių inspekcija. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, 2019-aisiais pristatė gaires, kuriomis nuomonės formuotojus įpareigojo aiškiai žymėti kiekvieną reklamą.
„Aš, pavyzdžiui, prisipažinsiu. Turėjau vieną nesutapimą 2018 metų apskaitoje, už ką irgi gavau baudą iš VMI. Visai neseniai susimokėjau. Labai gerai, kad yra griežtinamos gairės, jos yra apibrėžiamos aiškiau ir viskas su tuo yra gerai, pilnai sutinku“, – teigia P. Mikolaitis.
Artimiausiu metu Valstybinė mokesčių inspekcija nuomonės formuotojams žada skirti dar daugiau dėmesio: ne tik organizuoti planinius patikrinimus, bet ir naudoti automatizuotas sistemas, kurios turėtų registruoti kiekvieną „influencerio“ įrašą.
