Pokyčiais džiaugiasi ir didžiuliais automobiliais į gaisrus skubantys ugniagesiai, ir dalis gyventojų. Tačiau kiti pyksta – o kur palikti automobilius, jei visur trūksta vietų? Vilniaus savivaldybės atsakymas sostinės gyventojus nebūtinai nuramins – stovėjimo vietų skaičių savivaldybė didins, tačiau ir toliau tai darys siaurindama gatves.
Po Naujųjų įsigaliojus Kelių eismo taisyklių pakeitimams, juos pažeistų ne vienas automobilis. Atsiras taisyklė, draudžianti mašinas statyti arčiau nei 5 metrai nuo gatvės ir įvažiavimo į teritoriją sankirtos. Pagrindinis argumentas – geresnis matomumas į gatves išvažiuojantiems vairuotojams.
Taip apie būsimus pokyčius atsiliepia vairuotojai:
„Keli kartai per dvi savaites, kai vos į mane neįvažiavo. Jis važiuoja 50 km/h, jo pirmumas, o aš ramiai išsukinėju jo nematydamas.“
„Išvažiuojant iš kiemo nematai kito išvažiuojančio automobilio, tie penki metrai būtinai reikalingi.“
„Iš visų pusių mašinos sustatytos, žmogui šaligatvis irgi, kartais vos pasisukęs gali praeit.“
„Aš su autobusu dirbu, tai išsukti nė iš vienos pusės negali, nes po 4-5 mašinas stovi.“
Abejonių, kad ties pat įvažiavimais sustatytos mašinos – tiesus kelias į nelaimę, ekspertams nėra. Štai dar vienas pavyzdys.
„Blogas dalykas, kad automobilis stovi ant šaligatvio, užstoja pėstiesiems galimybę laisvai praeiti“, – teigia transporto inžinerijos fakulteto vedėjas Saugirdas Pukalskas.
Tiesa, Vilniaus Gedimino Technikos universiteto docentas įžvelgia kitą grėsmę – nelikus kliūčių vairuotojai gali pasijusti labai drąsūs.
„Automobilis gali pralėkti greitai, išvažiuoti iš kiemo dideliu greičiu. Važiuojant dideliu greičiu visada yra tikimybė, kad kažko galima nepastebėti – pėsčiojo ar dviratininko“, – sako S. Pukalskas.
„Standartiniai 5 metrai – atstumas, reikalingas geram matomumui užtikrinti, kad vairuotojas turėtų gerą apžvalgos kampą. Ta pati taisyklė galioja ir paliekant automobilį prieš pėsčiųjų perėjas ar sankryžas“, – aiškina Susisiekimo ministerijos atstovas Dmitrijus Bial.
Pokyčių laukia ir ugniagesiai, užuot skubėję į gaisrus, turintys gaišti laiką ir ieškoti trukdančių automobilių savininkų.
„Mūsų automobiliai didesni, gabaritai didesni, sudėtingiau įvažiuoti. Susiduriam su ta problema. Nauji KET pakeitimai tą problemą paspręs“, – tikina ugniagesių atstovas Evaldas Tamašauskas.
Tiesa, kas sukontroliuos šitiek didmiesčių kiemų – klausimas irgi atviras. O kad vilniečiams ir dabar menkai rūpi taisyklės, akivaizdu net daug neieškojus. Darbo užtat netrūksta Viešosios tvarkos skyriui. Už stovėjimą arčiau nei penki metrai iki įvažiavimo į kiemus, grės baudos nuo 30 iki 90 eurų.
Tiesa, žmonės kelia kitą problemą:
„Prie namų nėra kur statyt.“
„Nėr kur statyt. Kiekvienas savo teritoriją apsitveria, čia negalima naktį statyt. Arba reikia mokėti.“
Vilniaus miesto savivaldybė žada sprendimų – per metus išanalizuoti miesto gatves ir kurti naujų parkavimo vietų. Tiesa, daug kam tai irgi nepatiks, nes vietos atsiras… siaurinamų gatvių sąskaita.
„Išnaudoti gatvės erdvę kuriant alternatyvią infrastruktūrą. Jei yra galimybė, gatvės erdvėje galima sukurti papildomas parkavimo vietas. Tikimasi ištraukti daugiau automobilių iš kiemo ir tą kiemo erdvę palikti žaliesiems plotams, žaidimo aikštelėms“, – teigia judrumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius.
Tik dalis vilniečių apie siaurinimus nenori nė girdėti, esą jau užtenka ir tokių salelių gatvių vidury: „Neužtenka vairo išsukimo spindulio – tu užblokuoji eismą, turi kelis kartus važiuoti pirmyn–atgal, kad paimtum teisingą trajektoriją.“
Nuo sausio įsigalios dar viena taisyklė. Sankryžoje į kairę sukantis vairuotojas privalės duoti kelią jį lenkiančiai transporto priemonei, jei šios vairuotojas jau persirikiavęs į priešpriešinio eismo juostą.
