Per karantiną ištuštėjus biurams, žmonės į juos grįžti neskuba. Štai banke „Luminor“ net ir pasibaigus karantinui leidus pasirinkti darbuotojams iš kur jie nori dirbti, net 610 darbuotojų pasirinko darbą iš namų.
„Mes, mūsų organizacija pasakėme, kad tai yra nuolatinis būdas darbo, tai reiškia, kad darbuotojai gali rinktis 2-3 dienas per savaitę dirbti biure, visą kitą laiką derinti per nuotolį“, – sako „Luminor“ strateginė žmogiškųjų išteklių partnerė Diana Dimskytė.
Panaši situacija ir „Lietuvos geležinkeliuose“. Karantino metu iš viso 1700 darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu. Darbo jie iš pradžių padarydavo net daugiau, nei dirbdami biure, o dabar bendrovė ketina ir ateityje leisti žmonėms patiems rinktis.
„Maždaug tiek patys 1700 darbuotojų jie ir toliau turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu, tik dalį laiko kai kurie atvyksta į biurą, dėl susitiko, ar tiesiog norėdami pakeisti aplinką, bet didelė dalis ir toliau dirba nuotoliniu būdu“, – pasakoja „Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas.
Į tokius darbuotojų norus reaguoja ir verslininkai. Nauji biurų pastatai jau projektuojami kitaip, nei anksčiau. Užsakovai nori mažiau didelių ir atvirų patalpų darbuotojams.
„Prasidėjo dabartinis atbulinis projektavimo procesas, kad tos erdvės jos mažėja. Į 10 ar 15 erdvių, bet visuma lieka ta pati. Saugiau, pradžioj turbūt vis tiek sveikata, žmogiška gyvybė ir apskritai sveikata, gerovė yra numeris 1“, – teigia architektė Gilma Gylytė.
Visuomenės apklausos rodo, kad 31 procentas dirbančiųjų norėtų dirbti nuotoliniu būdu. O dvigubai tiek mano, kad darbdavys turi bent jau sudaryti sąlygas tokiam darbui. Penktadalis po karantino, anot apklausos, ateityje ketina dirbti iš namų.
„Įdomus faktas yra tas, kad jaunimas, jaunimo grupė, kuri iš principo labai vertina nuotolinį darbą, dažniau buvo tarp tų, kurie ilgėjosi darbo biure, bet pastebime, kad to priežastis ne fizinė darbo vietą, bet socializacijos ir žmogiškojo ryšio elgesys“, – kalbėjo „Kantar“ tyrimų ir įžvalgų vadovė Jurgita Račkytė-Vilimė.
Darbuotojai norą nevykti į biurus aiškina laiko taupymu ir nenoru atsidurti automobilių spūstyse.
„Žmonės pastebėjo kiek laiko yra sutaupoma kelionėje, gyvenant didmiestyje tai tikrai pasijaučia, ypač atvažiuojant iš kokio nors kraštesnio Vilniaus krašto“, – sako D. Dimskytė.
„Mes manytume, kad nuotolinis darbas tampa naująja norma. Tai nereiškia, kad visi darbuotojai visą laiką dirbs nuotoliniu būdu, bet išties tai bus mūsų darbo dalimi ir greičiausiai tai bus normalaus, įprasto darbo dalimi“, – pasakoja M. Dubauskas.
Ir nors į darbus keliauja mažiau žmonių, tačiau Vilniaus vairuotojai skirtingai kalba apie spūstis miesto gatvėse:
„Nu vat tokioj gatvėj važinėju pas sūnų dažnai, retai būna, kad taip būtų.“
„Nu nelabai dabar kamščiai, nu nesumažėjo, bet ir nepadidėjo. Su pernai gal ir sumažėjo.“
„Padaugėjo turbūt. Vis tiek daug mašinų.“
„Mano atveju taip, sumažėjo.“
„Ne. Daug kas iš namų dirba. Nesumažėjo. Gal tiek pat, kol kas dar.“
Vilniaus eismą stebintys ir analizuojantys specialistai sako, kad šiomis dienomis, lyginant su pernai, kai apie pandemijas dar ko gero mažai kas galvojo, automobilių gatvėse padaugėjo 4 procentais. Taip pat šiek tiek išaugo ir laikas praleidžiamas transporto spūstyse.
„Viešojo transporto keleivių skaičius dar nėra atsistatęs į normalų lygį ir pastebim, kad keleivių srautai yra sumažėję apie 30 procentų. Tai irgi turi tam tikrą įtaką, kad vairuotojai arba gyventojai renkasi saugesnį būdą keliauti ir pasirenka savo automobilius“, – teigia atstovas Aleksej.
„Eurostato“ duomenimis pernai Lietuvoje nuotoliniu būdu dirbo apie 3 procentai dirbančiųjų, bet prognozuojama, kad jau kitais metais tokiu būdu dirbs apie ketvirtadalis darbuotojų.
