Migracijos departamentas atšauna, kad geresnio gyvenimo noras – ne priežastis suteikti prieglobstį ir tvirtina, kad deportuoja tik tuos, kurie piktybiškai atsisako išvykti.
Grupelė žmogaus teisių aktyvistų prie Vilniaus oro uosto bandė užkirsti kelią šešių Nigerijos piliečių deportacijai iš Lietuvos. Jų prieglobsčio prašymus Migracijos departamentas atmetė, tad paryčiais 6 vyrai turėjo būti išsiųsti į savo kilmės šalį Afrikoje.
„Dalyviai yra „Sienos grupės“ savanoriai ir mus palaikantys žmonės, kurie nesutinka su tokiomis nežmogiškomis, mūsų manymu, deportacijos procedūromis“, – teigia „Sienos grupės“ savanoris Vuk Vukotič.
Neteisėtų migrantų gynėjams užkliuvo, kad tai jau antra iš Lietuvos deportuojama nigeriečių grupė po to, kai gruodį, atmetus prieglobsčio prašymus, buvo išskraidinti 7 Nigerijos piliečiai.
„Sausio 23 d. naktį į šitų žmonių duris pasibeldė pareigūnai ir sulaikė juos Vilniuje, Kaune ir Kybartuose ir išvežė į Kybartus, kur jie jau nebegalėjo išeiti ir buvo laukiama tos vasario 8 d. skrydžio“, – kalba „Sienos grupės“ savanorė Emilija Švobaitė.
Aktyvistai kaltina valdžios institucijas, kad šios neteisėtus migrantus iš šalies veja lauk sistemingai, neva dar net nepasibaigus prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūroms ir parsiunčia į šalis, kur jie bus persekiojami ar net nužudyti. Tačiau tokius kaltinimus griežtai atmeta migracijos departamento pareigūnai.
„Šie būtent asmenys, užsieniečiai, prieglobsčio prašymus ne pirmą kartą pateikė. Tai jau buvo jų pakartotiniai prieglobsčio prašymai. Dviejų instancijų teismai, išsiaiškinę, kad išties jiems niekas kilmės valstybėje negresia, pasakė, kad: „taip, Migracijos departamento sprendimas nesuteikti prieglobsčio yra teisėtas ir turi būti vykdomas – nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti“, – tvirtina migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
„Sienos grupės“ savanoriai piktinasi ir dėl to, kad Lietuva deportuoja tuos migrantus, kurie Lietuvoje jau susirado darbus bei pradėjo mokytis kalbos.
„Šie žmonės jau yra čia ir galbūt ta kaina deportacijos yra netgi finansiškai didesnė negu kad pasilikti šiuos žmonės, kurie jau yra dirbantys mūsų įmonėse ir dirbantys mūsų miestams“, – tikina E. Švobaitė.
Pareigūnai atšauna – tai nėra priežastis suteikti prieglobstį.
„Išties, kaip trečdalis pasaulio, du trečdaliai pasaulio žmonės nori geresnio gyvenimo, bet jie pasirinko neteisėtą būdą tam geresniam gyvenimui siekti“, – sako E. Gudzinskaitė.
„Tai tada skelbiam Europą be sienų, kad mes priimame visą Aziją, visą Afriką ir visą pasaulį. Tada Europos civilizacijos nėra, Europos kultūros nėra, Europos socialinio modelio nėra. Tada kam mums ta pilietybė ir kam valstybių ribos ir sienos?“ – kalba Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
Šiuo metu Kybartų centre sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo laukia 14 neteisėtų migrantų. Tarp jų du Muhammadai – vienas iš Sirijos, kitas iš Irako. Vyrų likimas panašus – nė vienas neturi dokumentų ir nė vienas nenori namo.
„Esu čia metus ir keturis mėnesius. Sirijoje turėčiau eiti į armiją. Ten vyksta karas. Gal žinote apie tai?“, – kalba siras Muhammad.
„Jei nebūčiau turėjęs problemų savo šalyje, niekada nebūčiau čia atvykęs. Kam man čia važiuoti? Mano šalyje valdžia nėra normali kaip čia. Ten daug grupuočių už įstatymo ribų... Kažkas panašaus“, – aiškina irakietis Muhammad.
Tiesa, dalis lietuvių vis dar nelabai palankūs nelegaliems migrantams:
„Jauni žmonės, gali rasti ir savoj tėvynėj darbą. O čia jie, kaip ir galima sakyti, dykos duonos ieško.“
„Tai gerai, tegul skraidina. Jie turi pas save gyventi, kur gimė.“
„Lietuva lietuviams. Aš už šitą.“
„Gal tegul čia integruojasi, nes ir taip jau jų likimas ir gyvenimas sulaužytas, sudaužytas ir dar čia mes padarysim. Toks įspūdis, kad mes nenorime, kad jie būtų. Lai būna, lai būna. Užteks vietos visiems.“
Per pastaruosius dvejus metus Lietuva sulaukė daugiau 5000 prieglobsčio prašymų. Jį gavo mažiau nei 1000 atvykėlių.
