Į Šiaulių oro uostą leidžiasi „GetJet" kompanijos lėktuvas. Šiauliečiai jau įpratę prie karinių lėktuvų garso virš savo galvų, tačiau keleiviniai ar krovininiai lėktuvai – retenybė. Per praėjusius metus Šiaulių oro uostas priėmė vos keturis krovininius lėktuvus, o svarbiausia šios savivaldybės įmonės funkcija yra užtikrinti skrydžių saugumą. Oro uosto nuostoliai per metus padidėjo 8 kartus ir siekė 138 tūkst. eurų.
„Šitas karantinas paveikė ne tik žmones bet ir techniką, karantinuojame, jei taip perfrazuojant ir orlaivius tuo laikotarpiu, o mes, kadangi turime sąlygas juos karantinuoti, tai iš to mes turime šiokią tokią naudą“, – sako Šiaulių oro uosto atstovas Algirdas Ulčinas.
Kol tęsis karantinas ir lėktuvai stovės Šiaulių oro uoste, parkingo nuoma turėtų padengti didžiąją dalį išlaidų darbuotojų atlyginimams. Planuojama, kad čia stovės iki 14-os lėktuvų, o juos techniškai prižiūrės oro uosto teritorijoje besikurianti įmonė, kurios darbuotojams taip pat pats darbymetis.
„Kitaip sakant, jeigu klientas rytoj paskambina ir sako, kad man reikia skristi, orlaivis turi būti pasiruošęs skristi. Tam kiekvieną dieną lėktuvo mechanikas, technikas turi uždėti parašą, kad lėktuvas yra 100 proc. saugus ir pasiruošęs kilti“, – pasakoja „AviaticMRO" direktorius Artūras Liudkevičius.
Įmonės, kurios pagrindinė veikla – kova su įvairiais kenkėjais, vadovė sako, kad šiuo metu jiems teko persiorientuoti ir daugiau koncentruotis į kitą veiklą – dezinfekuoti patalpas nuo viruso.
„Na, didžioji dalis mūsų klientų kurie yra restoranai, jie visgi užsidarė. Visai yra ir gerai, nes mums atsilaisvino darbo jėgos reaguoti tinkamai į visus tokius iškvietimus“, – teigia „Dezinfa“ direktorė Margarita Kutkaitė.
Tiesa, nors užsakymų netrūksta, drąsos jų imtis pakanka ne visiems. Mat darbuotojams tenka atsidurti ir viruso židiniuose. Tad net ir apsirengę itin saugiai, ne visi ryžtasi tokiam darbui.
„Dvigubi kostiumai, dvigubos pirštinės, visas pilnas apteipavimas darbuotojo, kad liktu kuo mažesnis šansas darbuotojui pačiam užsikrėsti dirbant židiniuose. Bet tai yra absoliučiai normalu, net ir tokias sąlygas turint, vis tiek išlieka baimės darbuotojui“, – kalbėjo M. Kutkaitė.
Gerokai darbo padaugėjo ir siuntas išvežiojančioms kompanijoms. Štai viena jų laikinai nebepristato siuntų į namus, juos reikia pasiimti iš vadinamųjų paštomatų. Darbų apimtys per savaitę šoktelėjo 50 procentų, tad įmonė visoje Lietuvoje ieško daugiau nei pusšimčio darbuotojų.
„Srautai yra išaugę nežmoniškai, visi, kas neturėjo elektroninės prekybos, nori ją turėti, į tą kanalą ateina ir visi Lietuvos vežėjai, turime beprotiškai išaugusi siuntų srautą“, – sako „Omniva LT" direktorius Simonas Bielskis.
Įmonė tikina, didelį dėmesį skirianti tiek darbuotojų, tiek klientų apsaugojimui, kad su siunta neatkeliautų į namus ir virusas.
„Dėl paštomatų mygtukų, metalinių paviršių ar ekranų, tai mes juos dezinfekuojame kiekvieno vizito metu, tai jei vizitų yra daugiau negu vienas, kaip aš minėjau, penkis ir dešimt kartų lankom, tai kiekvienu atveju dezinfekuoja kurjeriai“, – pasakoja S. Bielskis.
Taipogi nederėtų pamiršti ir elementarių taisyklių, neliesti rankomis veido, o parėjus iš lauko – plauti rankas.
Vis tik, ko gero, sparčiausiai karantino metu plečiasi maisto pristatymo į namus tinklas. Šio verslo apimtys išaugo dešimtis kartų. Šios paslaugos pionieriai Lietuvoje „Barbora“ vien Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje į darbą priėmė 400 darbuotojų, tiesa, kai kurie iš jų yra laikinai išnuomoti iš įdarbinimo agentūrų. Tačiau net ir tai nepatenkina visų klientų poreikių.
„Srautas yra išaugęs dešimtimis kartų klientų, na o užsakymų mes galime išvežti tiek, kiek galime išvežti. Mūsų darbuotojai apsimoko po truputį, naujų užsakymų skaičių didiname. Pagrindinis pokytis yra pats krepšelis, kuris yra išaugęs beveik du kartus“, – teigia „Barboros“ vadovas Andrius Mikalauskas.
Ne vienas verslas pasaulyje susikūrė krizes ar kardinaliai pakeitė savo veiklos sritį.
