„Mes negalim nieko pjauti. Jei aš nupjaučiau, o kas apskųstų – bauda“, – sako bendrijos pirmininkė Marija Jakutienė.
Taip ponia Marija kalba apie šį medį, jau daugybę metų styrantį ankštoje stovėjimo aikštelėje šalia daugiabučio, kuriame ji gyvena Žirmūnuose, Vilniuje. Kadaise jis mašinoms dar netrukdė, mat augo ant vejos. Tačiau gyventojams mašinų aikštelę išplėtus, medis atsidūrė viduryje. Daugiabučio gyventojai prašo savivaldybę jį nupjauti, tačiau ši – neleidžia, mat medžiai gyvenamose teritorijose turi saugojamų statusą.
„Vietą užima vairuotojams mašinų ir jis toks, koks iš jo vaizdas?“, – pasakoja M. Jakutienė.
„Žmonės, kurie stato mašinas per audrą po medžiais, rekomenduoju apsidrausti savo automobilį ir mažiau turėti problemų. Vienas dalykų, kurie Vilnių daro išskirtiniu yra miesto žalias rūbas, kurį reikia išsaugoti ir stiprinti“, – teigia Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
Gyventojai jau seniai prašo iškirsti ir daugiau senų medžių aplink jų namą. Pasak bendrijos pirmininkės, jie ne tik užstoja butų langus ir šviesą, bet ir per audrą gąsdina gyventojus nulūžti ant namų ir automobilių.
„Rodžiau bernui, kuris čia vasarą vaikščiojo, sakau, mums tas beržas nereikalingas, jis avarinis, nieko, kaip norit. Nugrius, bet kaltas tada bus? Beržo eina paviršiumi šaknys. Tas jau yra ant ribos. Nežinau, kur vėjas pasuktų. Jei pasuktų į mašinas arba į namą, padarys problemas“, – kalbėjo M. Jakutienė.
O čia konfliktas dėl medžių kitoje sostinės vietoje – Žemuosiuose Paneriuose. Žmonės čia sukilo, kai darbininkai iškirto 10, jų manymu, sveikų subrendusių pušų. Žmonių įsitikinimu, pušys buvo pakankamai toli nuo elektros laidų ir jiems pavojaus nekėlė:
„Dar sugrįšite ir pabaigsite viską čia šienauti. Ponia gerbiu mišką ir gamtą, be reikalo nepjauname.“
„Gadinamas vaizdas kieme. Sveiki medžiai tiek metų stovėjo, dabar pradėjo po truputį retinti, savivaliaujama.“
Visi medžiai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, pagal įstatymus, yra saugotini. Tačiau toks griežtas įstatymas trukdo ir kelininkams, kurie tiesdami kelius ir juos prižiūrėdami norėtų iškirsti medžius šalia kelių be jokių papildomų derinimų.
„Kai kelias yra rekonstruojamas, platinamas, tada atsiranda poreikis medžius nukirsti“, – sako susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič.
Kertant medžius yra ir painiavos – kelininkai ir savivaldybių valdininkai skirtingai supranta saugotinus augalus: vieni šalia kelio kerta 30 cm storio medžius, o kiti bijo net ir 20 cm kamieną paliesti. Tokią painiavą esą įvedė pati vyriausybė, prieš 2 metus keitusi medžių saugojimo tvarką. Tad dabar susizgribę ministrai ėmėsi taisyti padėtį. Nors kelininkai, daugiabučių statytojai ir gyventojai reikalauja leisti šalia namų ir kelių esančius medžius kirsti, Vyriausybė tokiam leidimui nesiryžta, mat bijo likusios visuomenės pasipiktinimo.
„Keliuose dažnai matome, kai medis nupjaunamas 3-4 metrų aukštyje prieš prasidedant šakoms. Toks stuobrys stovi ir lyg kelininkams nebetrukdo, eismui nepavojingas. Bet vizualiai, estetiškai ir aplinkosaugine prasme, toks medis tikrai nėra gyvybingas, jam padaryta žala nepataisoma“, – pasakoja aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
„Genėjimas galėtų būti, bet kiekvienas atvejis atskiras. Nepritarčiau atvejams, kada medis pašalinamas. Reikėtų žalumą išsaugoti“, – teigia J. Narkevič.
„Bandom visaip laviruoti, kad miesto žalias rūbas nedingtų taip lengvai, kaip vystytojai nori“, – kalbėjo Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
Tad Vyriausybė nusprendė medžių apsaugą dar labiau sugriežtinti – visus medžius šalia kelių ir prie pat daugiabučių bus draudžiama kirsti. Išimtis galės padaryti tik savivaldybių klerkai, kurie tik įvertinę kiekvieną medį nuspręs, leisti jį kirsti, ar palikti. Kertami galės būti tik akivaizdų pavojų gyventojams ir transportui keliantys medžiai.
