Dešimtokė Aurėja ką tik nuotoliniu būdu baigė tris pamokas ir dabar ruošia namų darbus. 16-metė pasakoja šios dienos įspūdžius: „Turėjau pirmą kūno kultūrą, tai galiu pasakyti, kad tikrai nieko gero. Trūksta sportavimo, tikrai žinau, kad daug kas nesportuoja, nes mokytojai „numeta“ nuorodą ir viskas.“
Moksleivė įsitikinusi, kad nuotolinės pamokos neatstoja tikrųjų, nes ne visi mokytojai geba pamokas per kompiuterio ekraną išdėstyti taip pat gerai, kaip prie lentos. Apie tai, kad pedagogai nevienodai imlūs naujovėms, o ir nuotolinė sistema paprasčiausiai stringa, kalba ne tik mokiniai, bet ir mokytojų profsąjungos. Nors ministras Algirdas Monkevičius dar penktadienį tvirtino, kad pirmos dvi nuotolinio ugdymo savaitės buvo kokybiškos.
„Jeigu galima įsivaizduoti mokyklų darbą nuotoliniu būdu šviesoforo spalvomis nudažytą, tai per 90 proc. mokyklų šiandien galime matyti kaip žalią spalvą. Ir tik 10 proc. mokyklų nepatenka į šitą žalią spalvą“, – sako A. Monkevičius.
Visgi po ilgojo savaitgalio ministras prabilo jau kitaip. Jo žodžiais, ir mokiniai, ir mokytojai, ir tėvai paprasčiausiai jau pavargo bandyti užtikrinti sklandų mokymąsi per kompiuterio ekraną, o mokytojai išvis daugiau laiko skiria net ne pamokoms vesti, o joms pasiruošti. Paaiškinti savo minties pats A. Monkevičius šiandien laiko nerado, už jį tai daro ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė.
„Mokyklos gali perdegti ir mokytojai gali perdegti, nes ruošia daug užduočių, nori, kad ugdymo procesas būtų efektyvus. Ir mokiniai sako, kad yra to pervargimo“, – pasakoja ministerijos atstovė Jolanta Navickaitė.
Iki šiol planuota, kad mokslo metai truks iki birželio 23 dienos. Kokia ta naujoji atostogų pradžios data, dar neaišku, tačiau linkstama mokslus trumpinti pora savaičių.
„Gal arčiau birželio, jei toks sprendimas būtų priimtinas mokyklų bendruomenėms“, – teigia J. Navickaitė.
Visgi, dalis mokytojų visai nesijaučia pavargę.
„Jeigu sakoma, kad sėkmingai pasiruošta nuotoliniam darbui, tai kodėl jį reikia nutraukti?“, – kalbėjo mokytojas Mantas Karanauskas.
Geografijos vaikus mokantis Mantas Karanauskas tikina, kad, sutrumpinus mokslus, visiems teks verstis per galvas. Galbūt bandyti keleto pamokų medžiagą išdėstyti vienu ypu, tačiau tai prie gero neveda:
„Aš esu suplanavęs, kad pamokos vyktų iki birželio vidurio. Mes tokiais tempais einame. Kadangi dar dvi savaitės iškrito, kai buvo pasiruošimas, tai dabar reikės tą krūvį didinti. Tas laikas, kuris likęs iki mokslo metų pabaigos, taps dar intensyvesniu.“
Tą pačią bėdą mato ir dalis moksleivių. Žinoma, ne tų, kurie pageidautų amžinų katino dienų.
„Mano manymu, reikėtų mokytis, kiek suplanuota, nes visko, ko neišmoksim, bus perkelta į 11 klases. Tikrai bus sunkiau, mokiniai bus dar labiau pavargę“, – mano dešimtokė Aurėja.
„Kiek spėjome pakalbėti su moksleiviais, jie ta žinia džiaugiasi, mano, kad tai gerai, tačiau yra susirūpinę, kaip bus išeitos programos“, – sako moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė.
Visgi, mokytojų profsąjungos didelės bėdos čia nemato. Jei mokslas nėra visavertis, esą nieko tokio, jei atostogos ateis greičiau. Be to, vasaros pradžioje mokykloms dažnai kyla problemų organizuoti mokslus. Pavyzdžiui, pernai birželį vaikai geibo nuo karščių, tad užsiėmimai vyko lauke arba jų nebuvo išvis.
„Mokytojai tikrai programas išeis, mokslo metų sutrumpinimas didelės įtakos mokslo kokybei neturės“, – pasakoja profsąjungos vadovas Egidijus Milešinas.
Tiesa, pasak Milešino, nuotolinio mokslo organizavimas atskleidė, kokia palaida bala yra Lietuvos švietimo sistemoje ir nerimauja dėl dvyliktokų egzaminų: „Ar tikrai brandos egzaminai prasidės 21 dieną? Kaip mokytojai, mokiniai bus apsaugoti nuo kontakto, jeigu karantinas tęsis? Klausimų daugiau negu atsakymų.“
Pasak ministerijos, brandos egzaminų sesija šiemet suplanuota nuo birželio 22 dienos ir turėtų trukti mėnesį. Šių datų bent kol kas keisti neplanuojama, nebent viską koreguotų užsitęsęs karantinas. Galutinį sprendimą dėl mokslo metų trumpinimo ministras žada šią savaitę.
