mokslo metai

Valstybinė ligonių kasa prie SAM savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje primena svarbią žinią visiems, kurie rugsėjo pradžioje žengia į naują gyvenimo etapą. Pasibaigus mokslo metams, baigus studijas ar pasirinkus kitą kelią, ne vienam kyla klausimas – kaip pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu? Įmokų tvarka ypač aktuali jaunuoliams, kurie nori būti užtikrinti, kad sveikatos paslaugos jiems bus prieinamos be rūpesčių.

Nenumaldomai artėja Rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena, kai į mokymo įstaigas vėl sugužės minios moksleivių. Daugelis jų – neišini gėlėmis, tačiau Pal. kun. Mykolo Sopočkos hospisas kviečia nedovanoti gėlių ir vietoj to padaryti kitą gerą darbą. Apie iniciatyvą „Bendra gėlė hospisui“ ir sesers Michaelos Rak kreipimusi Pal. kun.

Nors daugelyje Europos šalių mokslo metai prasideda rugsėjį, skirtingose valstybėse ši riba atrodo vis kitaip. Vokietijoje diskusijas kaitina federalinių žemių nesutarimai dėl vasaros atostogų grafiko, o Latvijoje šeimos kalba apie išaugusias finansines išlaidas naujųjų mokslo metų pradžiai. Vokietijos 16 federalinių žemių įsivėlė į aršią diskusiją dėl vasaros atostogų laiko. Kritikos sulaukė dvi pietinės žemės – Bavarija ir Badenas-Viurtembergas.

Artėjant mokslo metams aiškėja, kad trūksta kone pusės tūkstančio mokytojų, ypač matematikų ir lietuvių kalbos. Mokyklų vadovai didina krūvį esamiems pedagogams, tačiau pabrėžia, kad netrukus ši problema gali tapti išvis nevaldoma. Dalis mokyklose dirbančių mokytojų jau dabar yra pensinio amžiaus. Artėjant rugsėjui Kalvarijos gimnazijos mokytoja šiandien paskelbė bado streiką: esą dėl to, kad patiria nuolatinį mobingą.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Likus savaitei iki naujų mokslo metų pradžios, šiuo metu šalyje trūksta 458 mokytojų, daugiausiai – matematikos ir lietuvių kalbos. „Šiuo metu pagal mums pateiktus duomenis trūksta 458 mokytojų iš įvairių dalykų“, – žurnalistams pirmadienį Vilniuje sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. „Tai 52 matematikos, 46 lietuvių kalbos, fizikos, chemijos po 20, anglų – 19, 13 – vokiečių kalbos ir daugmaž po 10 kitų specialybių“, – teigė ji.

Artėjant rugsėjui, uniformų ir kanceliarinių prekių parduotuvės braška nuo pirkėjų srauto – tėvai kartu su vaikais skuba pasiruošti naujiems mokslo metams. O tėvams šiemet teks gerokai paploninti pinigines. „Swedbank“ skaičiuoja, kad pirmoko paruošimas mokyklai gali kainuoti iki 400 eurų, o brangiausia prekė – uniforma, kurios kaina siekia nuo 100 iki 200 eurų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Artėjant rugsėjui uniformų ir kanceliarinių prekių parduotuvės braška nuo pirkėjų srauto – tėvai kartu su vaikais skuba pasiruošti naujiems mokslo metams. O tėvams šiemet teks gerokai paploninti pinigines. „Swedbank“ skaičiuoja, kad pirmoko paruošimas mokyklai gali kainuoti iki 400 eurų,  o brangiausia prekė – uniforma, kurios kaina siekia nuo 100 iki 200 eurų.

Vasaros metu tiek vaikai, tiek tėvai dažniau leidžia sau nukrypti nuo įprasto dienos režimo. Šeimos dažniau keliauja, daugiau laiko praleidžia gryname ore, o rytais leidžia ilgiau pabūti lovoje. Vasarą dienotvarkė tampa laisvesnė, o griežtos miego, valgymo ir užsiėmimų valandos neretai lieka nuošalyje. Tokia laisvė naudinga po intensyvių mokslo metų, tačiau kartu ji išderina įprastus įpročius.

Matematikos egzaminu vienuoliktokams penktadienį prasideda pagrindinė brandos egzaminų sesija. Anot Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovo Simono Šabanovo, egzaminas prasidėjo laiku, be didesnių trikdžių. NŠA vadovas pateikė daugiau detalių apie kitus egzaminus, taip pat – apie laukiantį lietuvių kalbos egzaminą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė kitais metais sutrumpinti mokslo metus 5-10 klasių mokiniams ir baigti savaite anksčiau – birželio 15 dieną. Pasak ministrės, birželį mokymasis tampa neefektyvus, o mokytojai pervargsta nuo didelio krūvio, mat turi dar ir prižiūrėti egzaminus laikančius abiturientus. Dalis mokytojų ir mokyklų vadovų tokį sprendimą palaiko, tačiau kai kurie piktinasi, mat mokiniai gali nespėti išmokti visų numatytų temų.

Vagys nusitaikė į šalies bankomatus – vienas po kito pleška ir sprogsta bankomatai. Kelmėje šią naktį plėšikai susprogdino bankomatą ir paėmė jame buvusias dėžes su pinigais. Tai jau trečias nusikaltėlių ugnimi, sprogmenimis ar kitomis priemonėmis apgadintas bankomatas per šį pavasarį. Tiesa, kol nesibaigė ikiteisminiai tyrimai, policija negali atsakyti, ar į bankomatus kėsinasi gerai organizuota gauja, ar eiliniai vandalai.

Nuo kitų metų mokslo metai 5–10 klasių mokiniams baigsis penkiomis dienomis anksčiau – ne birželio 20-ąją, kaip įprasta, o birželio 15 dieną. Taip nuspręsta siekiant spręsti seniai švietimo bendruomenėje keliamas problemas dėl įtempto birželio ir per didelio krūvio egzaminų sesijų metu. Švietimo ministrė Raminta Popovienė sako, kad sutaupyta savaitė bus skirta ne tik poilsiui – mokiniams bus siūlomos neformaliojo ugdymo veiklos, pilietiškumo ugdymas bei individuali pagalba.

6 iš 10 gyventojų pritartų, kad Lietuvoje būtų trumpinami mokslo metai, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Trumpesniems mokslo metams labiau pritaria jaunimas iki 30 metų (72 proc.), taip pat – 69 proc. respondentų, kurių šeimos pajamos viršija 2 tūkst. eurų per mėnesį. Savo pritarimą išreiškia ir specialistai bei tarnautojai (68 proc.), besimokantis jaunimas (87 proc.), respondentai, turintys vaikų iki 18 metų (69 proc.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) prašo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ir Vyriausybės trumpinti mokslo metus. Skamba pasiūlymai, kuo būtų galima pakeisti akademinį mokymąsi – esą ir moksleiviams, ir valstybei pasitarnautų pilietinio pasipriešinimo ugdymas vasaros stovyklose.

Lietuvos moksleivių sąjunga sako (LMS) palaikanti šią savaitę pasirodžiusį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) siūlymą trumpinti mokslo metus. Vis dėlto, anot LMS viceprezidento Emilio Mikulskio, pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kokiu būdu tai būtų įgyvendinama. „Mes vertiname teigiamai, kad pati kalba galop sugrįžta, tačiau yra keli klausimai, kurie ne mums vieniems kyla – o koku būdu?“, – Eltai sakė E. Mikulskis.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) prašo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ir Vyriausybės trumpinti mokslo metus. „LŠDPS, susipažinusi su mokyklose dirbančių mokytojų teikiama informacija, konstatuoja, kad šis sprendimas (mokslo metų ilginimas – BNS) ne tik kad nedavė deklaruoto tikimosi rezultato, tačiau sukėlė naujų problemų, kurios nėra sprendžiamos ir tik blogina situaciją švietimo sistemoje“, – rašoma ketvirtadienį išplatintame LŠDPS pranešime.

Pirmadienį prasidedant naujiems mokslo metams, naujienų agentūra BNS pristato svarbiausius pokyčius švietimo srityje. Įtraukusis ugdymas Įsigaliojo nuostata, kad visos bendrojo ugdymo mokyklos ir darželiai turės priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai nuspręs, kad lankyti bendrojo ugdymo įstaigą jų vaikui yra geriausia. Anot Švietimo ministerijos, beveik 96 proc.

Šiemet rugsėjo 1-oji bus sekmadienį, todėl į mokyklas visi sugužės rugsėjo 2-ąją. Naujieji mokslo metai bus kiek kitokie – be šimtų mokytojų, vadovėlių, su atnaujinta egzaminų tvarka, didesnėmis algomis mokytojams ir privalomu įtraukiuoju ugdymu. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, 2024–2025 mokslo metais naujų mokomųjų dalykų neįvedama. Nebus ir naujų kalbų.

Mokslo metus rugsėjį Klaipėdoje pradės daugiau nei 23 tūkst. mokinių. Klaipėdos miesto savivaldybės duomenimis, uostamiesčio mokyklos nuo rugsėjo 2 d. ruošiasi priimti beveik 2 tūkst. pirmokų. Pranešama, kad ruošiantis naujiems mokslo metams atidaroma ir viena nauja mokykla –Tauralaukio progimnazija. Savivaldybės duomenimis, Senvagės gatvėje pastatytoje mokykloje galės mokytis iki 666 vaikų. Pranešama, kad kitos uostamiesčio švietimo įstaigos mokslo metus taip pat sutiks atsinaujinusios.

Iki mokslo metų pradžios likus keliems mėnesiams, leidyklos nespėjo parengti naujų vadovėlių, sako Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Todėl dar rugsėjį pagal atnaujintas ugdymo programas pradėję mokytis nelyginių klasių moksleiviai vadovėlių neturės ir ateinančiais mokslo metais. „Deja, leidyklos nespėjo parengti naujų matematikos vadovėlių visoms klasėms“, – Eltai siųstame atsakyme teigė ŠMSM.  „Tačiau anksčiau išleisti vadovėliai tinka daugeliui matematikos temų.

Buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė siūlo dvejiems metams atidėti minimalaus slenksčio nustatymą, norint mokiniams iš 10 klasės pereiti į 11-tą. Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė tai numatančiai Švietimo įstatymo pataisai. Už ją balsavo 56 parlamentarai, du buvo prieš ir du susilaikė.

Londone gyvenimą kuriančios Jolantos Naruševičiūtės dukros Amandos laukia paskutiniai mokslo metai koledže. Moteris neslėpė, kad labai jaudinasi, nes tai lemiami metai. Naujienų portalui tv3.lt Jolanta Naruševičiūtė atvirai prakalbo apie artėjančius metus ir dukrą. Jolantos dukra jau netrukus žengs vėl į mokymosi įstaigą, pasak Jolantos, ji labai jaudinasi dėl atžalos: „Tai paskutinis rugsėjis, kai dukra Amanda dar keliaus į mokyklą-koledžą.

Didesnių algų ir geresnių darbo sąlygų reikalaujantys Lietuvos mokytojai skelbia streiką ir rugsėjo viduryje nedirbs dvi valandas. O jei vyriausybė jų reikalavimų netenkins, dar po dviejų savaičių grasina streikuoti neterminuotai. Švietimo ir mokslo ministras teigia, kad vyriausybė susitarimus su mokytojais dėl algų kėlimo vykdo ir pagrindo streikui nemato, o kai kurie tėvai jau nerimauja, kad mokytojams streikuojant vaikai neturės užsiėmimo.

Nuo naujų mokslo metų tėvų raštelių pateisinti praleistas pamokas nepakaks. Vaikui susirgus raštiškas tėvų pateisinimas galios tik už 5 dienas per mėnesį, sergant ilgiau tėvams teks surinkti įrodymus, kad vaikas lankėsi pas gydytojus. Praleidus pamokas ne dėl ligos tėvų pateisinimas galios tik už tris dienas per pusę metų. Toks sugriežtinimas griauna tėvų planus vaikus atostogų vežtis per mokslo metus, ne per atostogas, kai pigiau.

Rugsėjo 1 diena skelbia ne tik kalendorinę rudens pradžią, tačiau ir naujus mokslo metus. Jau rytoj nešini gėlėmis rankose mokiniai sveikinsis su savo mokytojomis ir pradės naują mokslo bei žinių etapą. Savo mokinius išskirtinai pasitikti ruošiasi ir socialiniuose tinkluose populiari mokytoja Veronika Naumovaitė-Kazilionė. Beje, prieš prasidedant mokslams ji tėveliams turi ir vieną patarimą. Mokytoja Veronika teigia, kad šiandien jos veide – šypsena ir mažas jaudulys.

Nesvarbu, švenčia pirmą ar paskutinę rugsėjo 1-ąją, visi moksleiviai į savo klases sveikinti auklėtojų skuba su glėbiais gėlių. Kasmet ir moksleiviai, ir jų tėvai suka galvas, kur ir kokias gėles įsigyti. Portalas tv3.lt pasidomėjo, su kokiomis gėlėmis ir už kiek šių mokslo metų pradžią pasitiks didžiausi šalies prekybininkai. Vilniuje gyvenanti ir dviejų vaikų mama, sako, kad kiekvienais metais perka sūnui gėlės į mokyklą. Jolanta (tikrasis vardas ir pavardė red.

Iki mokslo metų likus savaitei, Vilniuje ketvirtadienį rengiama kasmetinė švietimo konferencija.  Kaip skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, joje bus aptarti strateginiai švietimo siekiai ir artėjančių mokslo metų veiklos kryptys bei iššūkiai, pristatoma švietimo būklės apžvalga.  Konferencijoje dalyvaus Prezidentūros, Vyriausybės, Seimo, mokyklų vadovų ir mokytojų, savivaldybių, asociacijų, profesinių sąjungų, mokslininkų atstovai.

Artėjantis rugsėjis ne tik atneša naują metų laiką, bet ir naujus mokslo metus. Šiemet į pirmąją klasę dvynukus Korneliją ir Donatą leidžia ir muzikantų pora Katažina Zvonkuvienė (43 m.) ir Deivydas Zvonkus (45 m.). Kalbėdama apie naują etapą, moteris neslepia jaudulio ir nerimo. „Oi, nieko nesakykit“, – paklausta apie pasiruošimą rugsėjo 1-ajai juokėsi K. Zvonkuvienė. „Rugsėjis mums ant nosies, tai ir gyvenu dabar mokyklos rūpesčiais.

Mama iš Škotijos pasidalino linksmomis savo keturmetės dukros Lylos McCullagh, kurią labai išvargino pirmoji diena mokykloje, nuotraukomis prieš išvykstant į mokyklą ir grįžus iš jos. Pirma diena mokykloje – svarbi kiekvienam vaikui, nes čia teks praleisti didžiąją dalį savaitės dienų, rašo mirror.co.uk.

Nuo šio rudens mokyklose – reformų metas: atsinaujins bendrosios ugdymo programos, o vienuoliktokai ruošis tarpiniam pasiekimų patikrinimui. Nedingo ir pažadas iki 2025 metų mokytojo profesiją paversti prestižine. Tačiau realybė – kitokia. Dalyje mokyklų neužtenka nė vadovėlių, o iš savo algos neišgyvenantys mokytojai vasaromis uždarbiauja užsienyje.  36-erius metus nedidelėje kaimo mokykloje Kelmės rajone dirbanti geografijos mokytoja jau 15 metų vasaromis uždarbiauja užsienyje.

Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį su švietimo, mokslo ir sporto ministru Gintautu Jakštu aptars pasirengimą naujiems mokslo metams. Nuo rugsėjo bendrojo ugdymo mokyklų pirmų, trečių, penktų, septintų, devintų bei 11 (III gimnazijos) klasių moksleiviai dirbs pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Ministerijos teigimu, atnaujintose programose orientuojamasi į kompetencijų ugdymą, numatyti pokyčiai organizuojant vidurinį ugdymą bei išorinį vertinimą.

Nuo šių mokslo metų atnaujinamos bendrosios ugdymo programos. Jose atsiras tokie dalykai kaip astronomija, filosofija ar net musulmonų sunitų tikyba, o mokytojai gaus daugiau laisvės planuoti pamokas. Pedagogai sako, kad naujovės nėra blogos, bet trūksta mokymo priemonių – reikia užsakyti vadovėlius, kurių jie dar nė nematė, o kai kuriems dalykams vadovėlių lietuvių kalba apskritai nebus.

Prieš naujus mokslo metus, parduotuvių lentynos jau lūžta nuo mokyklinių prekių. Akys raibsta nuo gausybės įvairiausių sąsiuvinių, penalų, rašiklių, pieštukų. O tėvai jau ruošia savo mažuosius į mokyklas ir krauna pilnus kanceliarinių prekių vežimus.

Visą Lietuvą sužavėjęs garsusis Tauragės ketvertukas – sesutės Milena, Lėja, Luknė ir Luka – vasarą nenuobodžiauja ir nuolat susiranda veiklos. Vis tik, neliūdi ir vasarai einant į pabaigą, nes labai laukia, kada vėl pradės varstyti mokyklos duris.  Ketvertuko mama Lina Strangienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip leido vasarą, kokių planų dar turi bei išdavė, kaip vyksta pasiruošimas mokslo metams.

Su paskutiniu vasaros mėnesiu prakvimpa rugsėju, o su juo ant kulnų lipa ir nauji mokslo metai. Operos solistas, dviejų vaikų tėtis Merūnas Vitulskis (40 m.) su žmona Erika (34 m.) ir vaikais po truputį pradeda ruoštis naujam mokslo sezonui. Vyras naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad kai kuriais dalykais pravartu pasirūpinti iš anksto. „Greičiausiai kad mes taip greitai nešoksim į priešmokyklinę paniką.

Kitais mokslo metais į valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros studijas bus priimti 365 asmenys, į odontologijos rezidentūros studijas – 12. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešimo, tokį skaičių būsimųjų medikų kaip būtiną prašė paruošti Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas.

Kardelių jūra ir pasipuošusiais vaikais prasidėjo naujieji mokslo metai. Tėvai gali atsikvėpti ir savo mažuosius bei jų rūpesčius patikėti mokytojams, o dalis vaikų neslepia liūdesio, nes vėl teks lankyti pamokas. Šie mokslo metai ypatingi: Lietuvoje mokyklas lankys apie 10 000 ukrainiečių. Dalis jų mokysis kartu su lietuviais, kiti dienas leis specialiose ukrainiečių mokyklose.

Šiemet bus šešiolikta rugsėjo pirmoji, kai parduotuvėse nebus galima įsigyti alkoholio. Skaičiai rodo, kad draudimo tikslas atskirti alkoholį nuo mokslo ir žinių išsipildė – pastarųjų dvejų metų rugsėjo pirmąją alkoholiu nebuvo apsinuodijęs nei vienas nepilnametis. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas Gintaras Karanda primena, kad rugsėjo 1 d. Lietuvoje nebus galima įsigyti alkoholio.

Rugsėjo 1 d. naujus mokslo metus pradeda apie 460 tūkst. mokinių ir studentų, apie 40 tūkst. mokytojų ir dėstytojų. Mokyklų duris pirmą kartą pravers apie 30 tūkst. pirmokų, universitetų ir kolegijų - 97 tūkst. studentų, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Sveikinu pradedant naujus mokslo metus. Ypač tuos, kuriems šie metai pirmi mokykloje: pirmokus, pirmakursius, naujus mokytojus ir dėstytojus, iš Ukrainos atvykusius mokinius.

Vasaros spinduliams šildant vis mažiau ir mažiau, šeimos vis dažniau pagalvoja apie artėjančius mokslo metus. Naujam mokslo sezonui ruošiasi ir atlikėjų Deivio ir Renatos Norvilų šeima. Viena gražiausių pramogų pasaulio porų, dainininkai Deivis ir Renata Norvilai vasarą leido keliaudami po Lietuvą. Jie su sūnumis buvo projekto „Maisto kelias“ dalyviais ir lietuviams pasakojo apie gražiausius ir įdomiausius šalies kampelius. „Mums aptiko labai daug vietų.

Jei rugsėjo 1 d. norite gauti laisvą pusdienį palydėti vaiką į mokyklą – raštišką prašymą darbdaviui reikėtų pateikti jau dabar. Laisvą pusdienį gali pasiimti abu tėvai ar žmonės, kurie faktiškai augina vaiką. Už jį abiem tėvams bus mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kadangi nėra nustatyta, prieš kiek laiko darbuotojas turi pateikti tokį prašymą, tą reikia padaryti kuo anksčiau, nes kiekvienas darbdavys gali turėti skirtingą šio laisvo pusdienio įgyvendinimo tvarką.

Antradienį kiek po pirmos valandos nakties Vilniuje, Lazdynuose, pirminiais duomenimis, girti nepilnamečiai sukėlė didelę avariją. Atlėkęs nuo kalno Architektų gatvėje automobilis „Volvo“ rėžėsi į stulpą, suniokojo šiukšlių konteinerius ir nuo jų atšokęs apvirto vidury gatvės. Pirminiais duomenimis, senu „Volvo“ važiavo du nepilnamečiai. 17-metis vairuotojas nenukentėjo, jį sulaikė ir išsivežė policija. O štai 16-mečiam vaikinui prireikė medikų.

Nors švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir pristatė bendrosios ugdymo programos pakeitimus, pripažino, kad ties ten pertvarka nesibaigs ir problemų dar tikrai galima rasti.

Mokslo metų pradžia neretai tampa tikru galvos skausmu tiek tėveliams, tiek jų atžaloms. Nesvarbu ar jūsų vaikas žingsniuos į pirmą klasę ar naujus mokslo metus pasitiks jau 10-tos klasės suole – pasiruošimas mokyklai svarbus visiems, o artėjantys iššūkiai kelia nerimą net ir patiems drąsiausiems.

Jau netrukus į mokyklų suolus sugrįš moksleiviai, nes Rugsėjo 1-oji – visai čia pat. Bet kaip bendrosios ugdymo įstaigos pasiruošusios naujų mokslo metų pradžiai? Kokios naujovės laukia šiais mokslo metais? Kas keisis švietime artimiausiu metu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Artėjantys mokslo metai tampa tikru galvos skausmu, todėl norint sumaniai apsipirkti, vertėtų kruopščiai pasiruošti, suplanuoti pirkinius ir įvertinti, kokių priemonių reikės jau nuo pat pirmųjų rugsėjo dienų. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pataria atidžiai planuoti mokyklinių prekių krepšelį ir pasinaudoti įvairiausiais patrauklių kainų pasiūlymais. „Rugpjūčio pabaiga – pasiruošimo mokyklai įkarštis.

Nuo rugsėjo 1 d. numatomi viešojo transporto tvarkaraščių pokyčiai. Maršrutai koreguojami atsižvelgiant į pasikeitusius keleivių srautus ir naujų mokslo metų pradžią. Vasarai pasibaigus ir gyventojams grįžus prie įprasto gyvenimo ritmo – koreguojami ne tik viešojo transporto tvarkaraščiai, bet ir kai kurie maršrutai.

Ketvirtadienį Birštono kultūros centre Švietimo, mokslo ir sporto ministerija organizuoja kasmetinę švietimo konferenciją, skirtą aptarti naujus mokslo metus. Joje dalyvaus Seimo nariai, Vyriausybės, Prezidentūros, savivaldybių, mokyklų, asociacijų, profesinių sąjungų atstovai, edukologai. Bus aptariamos netrukus prasidėsiančių mokslo metų naujienos, pristatyta dabartinė švietimo situacija, svarbūs pokyčiai, įtraukios mokyklos principai, pranešė ministerija.

Artėjant naujų mokslo metų pradžiai šiemet suruošti moksleivius į mokyklą kainuos brangiau nei pernai, sako prekybininkai – anot jų, kuprinėms ir visoms būtinoms kanceliarinėms prekėms turėtų užtekti 60–100 eurų: pigiausios kuprinės kainuoja 30-40 eurų, dar tiek pat kainuos įvairios kanceliarinės prekės.