Milijono eurų verta vagystė iš valstybės. Šių kratų metu finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba nustatė, kad penkios ortopedine įranga prekiaujančios įmonės, įtariamos pasisavinusios Valstybinės ligonių kasos lėšas. Liepos mėnesį tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą gavusi informacijos, kad nuo 2018-ųjų sausio vyko galimas didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule, apgaulingai tvarkoma apskaita ir klastojami dokumentai. Užvakar sulaikyti ir įtariamieji. Po apklausų jie buvo paleisti. Tiesa apribotas jų turtas, siekiantis per 300 tūkst. eurų.
„Sulaikyti penki įtariamieji. Pagrinde įmonių savininkai ir darbuotojai. Pareikšti įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo stambiu mastu ir dokumentų klastojimo“, – sako valdybos viršininkas Valerij Vincukevič.
Kratos atliktos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių regionuose, įtariamųjų gyvenamosiose vietose, automobiliuose ir įmonių patalpose. Nustatyta, kad gautas lėšas įmonių vadovai arba bendrininkai nuimdavo grynaisiais pinigais ir pasidalydavo, naudodavo įmonės reikmėms. Beje, buvo bandoma sunaikinti tyrimui reikšmingus įrodymus. Tyrimas tęsiamas toliau, tad tiek įtariamųjų skaičius tiek ir pasisavintos sumos gal didėti.
„Buvo klastojami dokumentai, kad pacientams neva yra išduodami ortopediniai gaminiai. Tai yra įtvarai, avalynė ar kiti įrenginiai, bet iš tikro jei arba nebūdavo išduodami, arba įkalbinėjami buvo žmonės juos pasiimti, nors tų įrenginių jiems nereikėdavo. Būdavo ir fiktyvios gydytojų konsultacijos atliekamos“, – teigia V. Vincukevič.
Laikinasis Valstybinės ligonių kasos vadovas Viačeslavas Zaksas tikina, jog apie galimas nusikalstamas veikas sužinojo iš FNTT, anksčiau esą jokių įtarimų nebuvo, mat visose įmonėse vykdomi planiniai ir neplaniniai patikrinimai. Iš viso šiuo metu ligonių kasa dėl ortopedijos techninių priemonių gamybos ir pritaikymo yra sudariusi sutartis su 28 ortopedijos įmonėmis Lietuvoje.
„Sustabdėme šioms įmonėms galimybę įvesti į mūsų informacinę sistemą užsakymus ir taip pat sustabdėme šioms įmonėms visus mokėjimus“, – kalbėjo direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Zaksas.
Ligonių kasa kviečia pacientus, kurie abejoja ar nebuvo apgauti ir gavo išties jų užsakytas ortopedijos priemones kreiptis į jau pradėjusią veikti specialią informacijos liniją.
„Nedelsiant skambinti arba rašyti mums ir tikrai kiekvienas atvejis bus sprendžiamas individualiai ir mes norime visus nuraminti ir patikinti, kad visi gaminiai, kurie yra reikalingi pacientas, tikrai bus pagaminti ir pacientai juos turės“, – pasakoja ligonių kasos atstovas Irmantas Zagrebajev.
Paviešinus skandalą prabilo ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Ir šioje situacijoje jis įžvelgia ir kai ką pozityvaus. Pasak jo, teisėsaugos dėmesys ir kitas įmones esą paskatins dirbti sąžiningai. Na, o ortopedijos priemonių gamintojų bendruomenė mano, jog derėtų stiprinti ir pačią tokios veiklos kontrolę.
„Mūsų veikla nėra akredituota ar šiaip stipriai reglamentuota. Yra pakankamai lengva įkurti naują ortopedinę įmonę, daryti pardavimus, kas ir vyksta šiai dienai. Mes jau kėlėme klausimą su asociacija, kad ta veikla būtų griežčiau apibrėžta, kad negalėtų atsirasti vienadienių įmonių“, – sako generalinis direktorius Žygimantas Tamulaitis.
Panašus skandalas dėl kompensuojamų ortopedijos priemonių buvo įsižiebęs ir prieš penkerius metus, kuomet dalies pacientų priemonės nepasiekė arba buvo tiekiami pigesni ir paprastesni įtvarai. Tiesa tuomet žala siekė kur kas mažesnę sumą apie kelis šimtus tūkstančių litų.
