Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja telefone rodo užfiksuotus kadrus, kuriuose matyti gyvatės įkandimai žmogui. O tiksliau, dvi dantų skylutės, į kurias gyvatė įleido nuodus, ir nuo jų ištinusi koja.
„Moteris kreipėsi dėl to, kad buvo įgelta aukštoje žolėje gyvatės, pati jos nematė, tačiau mes pagal tai, kaip atrodė jos galūnė, tai yra, dvi įkandimo žymės ir sutinusi, skausminga, sutrikusios eisenos galūnė, dažniausiai galima atsekti, kad tai buvo gyvatės įkąsta“, – sako klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Laubner.
Lietuvoje egzistuoja vienintelė nuodingos gyvatės rūšis: paprastoji angis. O ją vizualiai atskirti galima štai taip: kūno viršus pilkas, pilkai ar tamsiai rudas. Išilgai nugaros vingiuoja juosta. O išsitempti į ilgį ši gyvatė gali iki 80 centimetrų. Anot gydytojų, žmonės dažnai angies nepastebi, dažniausiai gyvatė kerta į koją, praėjus tankiai žole apaugusioje vietoje.
„Toje vietoje turi atsirasti dvi skylutės. Tai yra priekinių nuodingųjų dantų paliktos žymės. Ir to su niekuo nesumaišysim, iš karto žinosime, kad tai būtent šios, Lietuvoje gyvenančios nuodingosios gyvatės, darbas“, – pasakoja roplių žinovas Gerardas Paškevičius.
Gyvatei suleidus nuodų, reakciją žmonės gali pajusti įvairią, priklauso ir nuo nuodų kiekio, ir nuo žmogaus organizmo. Paprastosios angies nuodų kiekis palyginti menkas, bet ir šis gali sukelti organizmui šiokį tokį šoką: palėtinti širdies ritmą, sutrikdyti kraujotaką, sukelti vėmimą, be to, kad ištinsta įkąsta vieta.
„Gali būti sisteminis poveikis, kuomet prasideda ir vėmimas, ir bloga savijauta, gali būti spaudimo kritimas, galvos svaigimas, kartais tada jau prireikia ir intensyvios terapijos“, – teigi G. Laubner.
Dažniausiai paprastoji angis šalyje sutinkama drėgnose vietovėse: pušynuose, pelkėse. Sakoma, kad be priežasties angis nepuola, o tik tuomet, kai jai sukliudoma, ar ji netyčia užminama.
„Dažnai su angim būtent turi akistatą grybautojai ir uogautojai. Jūs jos galite visiškai nepastebėti, tačiau ji stengsis, kad ją pastebėtumėt, ji šnypš, ji rodys, kad yra čia. Tačiau žmogus nepaiso gamtos siunčiamų signalų, ir toliau tęsia savo veiklą, todėl angis visai nejausdama gali įkąsti uogautojui, grybautojui, kuris bando paimti miško gėrybę“, – kalbėjo G. Paškevičius.
Be pavojaus, šiltą vasaros dieną bevaikštant miškuose ar žolėse susidurti su gyvate, ligoninių priimamuosiuose tįsta traumas patyrusių vasarotojų eilės. Lūžiai, sumušimai, o kur dar stiprūs nudegimai ir ne kur kitur, o prie grilio kepant vasarą taip mėgstamus šašlykus ar kepsnius. Gydytojai pasakoja, jog apdegusių, netinkamai naudojant degųjį skystį, visą vasarą tikrai netrūksta.
„Bandote įsivaizduoti? Ir aš pilu skystį. Ta liepsnelė jau užsidegė. Dažniausiai nebūna, bet kartais, nežinau kokio velnio, paima, įtraukia tą liepsną, ir tas, ką jūs turite rankoje, tas didelis butelis jis sprogsta ir jūs degat visi“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas Vytautas Vaitkus.
Gydytojai pasakoja, kad nuo vieno neatsargaus žingsnio apdega rankos, kojos ir net šalia stovintys artimieji.
„Šilta, graži vasara ir mes galime susigadinti vasarą pusei metų, o dar degintis negalėsim metus laiko, nes yra saulė, o tos nudegimų žaizdos labai sudėtingai ir labai ilgai gyjančios yra, ilgai tenka gydyti ir daug operacijų tenka daryti“, – pasakoja V. Vaitkus.
Atsitikus nelaimei, gydytojai pataria pirmiausiai užgesinti liepsnas, kad ir kaip skauda – nusiplėšti rūbus, ir kuo ilgiau šaldyti nudegusią vietą bei vykti pas gydytojus. Medikai fiksuoja ir vis daugiau nudegimų nuo šiuo metu bujojančių Sosnovskio barščių.
