„Vilniaus oro uoste jau nuo metų pradžios įgyvendinome visą eilę M. K. Čiurlionio vardui įprasminti skirtų integracijų – nuo iškabų, įvairių ženklų, paveikslų reprodukcijų, muzikos garsų iki koncerto filmavimo, kuris vėliau buvo transliuojamas nacionalinės televizijos eteryje“, – pirmadienį žurnalistams teigė Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus.
„Šis menininko autografas yra tarsi karūna visoms priemonėms, kurias jau įgyvendinome. Jaučiame, kad simbolinio vardo suteikimas Vilniaus oro uostui buvo ir yra sėkmingai integruotas bei plačiai matomas milijonų keleivių, kurie renkasi savo kelionėms sostinės oro uostą“, – tikino jis.
Kaip rašė BNS, Vyriausybės sprendimu šiemet Vilniaus oro uostui suteiktas simbolinis M. K. Čiurlionio vardas. Naujasis pavadinimas bus naudojamas penkerius metus.
Pavadinimas galėtų tapti nuolatiniu
Pasak susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio, prisiminus anksčiau kilusias diskusijas dėl oro uostui suteikiamo pavadinimo, kyla klausimas, ar numatytas penkerių metų laikotarpis nėra per trumpas.
„Tikrai buvo daug įvairių pasiūlymų, įvairių nuomonių, tačiau atrasti tokį pavadinimą yra ir simboliška, ir greičiausiai buvo būtina, nes pasaulyje ne vienas oro uostas yra pavadintas būtent žymiausių, žymiausių tų valstybių menininkų, muzikantų, poetų, kompozitorių vardais“, – teigė ministras.
„Vyriausybė yra suteikusi šiuo metu pavadinimą būtent penkeriems metams. Jeigu jisai bus pratęstas ir jeigu bus rastas sutarimas palikti jį nuolatiniam, tai tikrai tikiu, kad jisai gali čia likti ilgam. Kai parašas buvo gaminamas, tikrai negalvojom, kad jisai čia kažkokį turėtų turėti galiojimo laiką“, – sakė jis.
Su idėja ilgesniam laikui oro uostą vadinti M. K. Čiurlionio vardu sutiko ir kultūros ministras Šarūnas Birutis.
„Aš labai tikiuosi, kad amžiams liks, nes, kaip minėjau, didesnio vardo mes Lietuvoje neturim“, – teigė kultūros ministras.
Tuo metu Vilniaus meras Valdas Benkunskas atkreipė dėmesį į tai, kad visuomenė kartais neįvertina ir nesuvokia žinomo menininko indėlio Lietuvos kultūrai. Jo manymu, dažniau jiems imponuoja garsūs užsienio kompozitoriai.
Meras teigė besitikintis, kad atsigręžus į kultūrinį paveldą bus galima tinkamai įvertinti M. K. Čiurlionio palikimą.
„Man atrodo, kad ta istorinė teisybė, kuri galbūt daug metų nebuvo atstatyta, šiandieną 150-ųjų metų proga M. K. Čiurlioniui yra grąžinta. Tikiuosi, kad šis pavadinimas prigis, simbolika, kurios Vilniuje vis turim daugiau ir daugiau, iš tikrųjų platės ir kad savo iškiliausiais žmonėm mes mokėsime džiaugtis“, – kalbėjo V. Benkunskas.
M. K. Čiurlionio kūryba lydės iki pat išvykimo vartų
Anot laikinojo premjero Rimanto Šadžiaus patarėjo kultūros klausimais Mato Drukteinio, naujai rekonstruotame išvykimo terminale išskrendančius lietuvius bei šalies svečius pasitiks M. K. Čiurlionio muzikiniai kūriniai. Vienas jų – 30 minučių trukmės simfonija „Jūra“.
Didžiajame terminalo ekrane bus rodomos įvairios menininko paveikslų reprodukcijos.
M. Drukteinio teigimu, M. K. Čiurlionio kūriniai keliautojus lydės iki pat išvykimo vartų, juos bus galima pastebėti daugelyje terminalo erdvių.
Pavyzdžiui, antrajame terminalo aukšte, šalia įkurtos skaityklos, pakabinta paveikslo reprodukcija „Pasaulio sutvėrimas“.
Kaip rašė BNS, šie metai yra paskelbti M. K. Čiurlionio metais. Kadangi menininkas yra gimęs rugsėjo 22 dieną, praėjusį savaitgalį ir pirmadienį Lietuvoje bei užsienyje surengta per 200 jam skirtų kultūrinių edukacijų ir renginių.
Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Senojoje Varėnoje. Jis mirė 1911-ųjų balandžio 10-ąją netoli Varšuvos, palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.
M. K. Čiurlionis laikomas žinomiausiu šalies menininku, sukūrusiu eilę tapybos, grafikos kūrinių. Jo muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
