O kol kai kurie Lietuvos gyventojai XXI amžiuje Lietuvos miestuose ir miesteliuose gamtinių reikalų eina atlikti į lauko tualetus, valdininkai akmenis dėl to, kas kaltas, mėto į vienas kito daržą.
72-ejų metų Nemenčinės gyventojos Alinos rytas prasideda nuo kibiro, arba tiksliau, naktipuodžio išnešimo ir išpylimo į lauko tualetą.
„Vargas. Kaip, pavyzdžiui, pas mane tokia negera liga. Man į tualetą naktim. Jūs supraskit. Neduok Dieve“, – sako Alina.
Garbaus amžiaus ligota moteris pasakoja, kad jai namuose labai reikalingas tualetas, bet kas iš to, jei net ir gyvendama mieste moteris neturi prisijungimo prie centrinių Nemenčinės nuotekų.
„Jau sūnus pirko „dušavają“ ir tualetą, tik laukiam, kol mums praves tą kanalizaciją, kad greičiau, duok tu Dieve, būtų“, – kalba Alina.
Tačiau Alina, kaip ir jos kaimynai, gyvenantys be miesto kanalizacijos, sako girdinti tik valdininkų pažadus, kad kada nors centralizuotos nuotekos jų gatvėje bus pravestos ir jie galės prie jų prisijungti.
„Laukiu. Ar sulauksiu iki mirties, nežinau“, – sako Alina.
O ir kitas Nemenčinės gyventojas Zigmundas žurnalistams rodo savo lauko tualetą ir savo nuotekų šulinį. Paklaustas, kiek metų jis laukia kanalizacijos, vyrui belieka tik nusijuokti.
„Daug. Vandentiekio vamzdis – už mūsų sąskaitą. Kažkur 1500 sumokėjom, o kanalizacija dar neaišku“, – teigia Zigmundas.
O kol kanalizacijos nėra, už tai, kad Zigmundo nuotekų šulinį įmonė išsiurbtų, per mėnesį susidaro nemenka sumelė, kuri, anot vyro, labai kerta per jo pensininko kišenę.
„20 eurų. – Į mėnesį? – Kažkur dvi savaitės. – Dvi savaitės ir vėl reikia išpumpuoti? – Taip. O ką daryti“, – kalba Zigmudnas.
O Lietuvoje, kur geriamojo vandens ir nuotekų tinklai neprijungti prie centralizuotų sistemų, vis dar yra apie 50 gyvenviečių. Kas 6 namas didesniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose taip pat neturi centrinės nuotekų sistemos.
„Blogai ir gamtai, blogai ir patiems gyventojams, nes brangiau kainuoja ir gręžinį įsirengti, ir nuotekas individualiai tvarkyti. Blogai yra ir prieš Europą, nes mes esam įsipareigoję, kad 95–98 procentai mūsiškių miestiečių bus prijungta“, – komentuoja Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Tad Lietuvai dar tikrai yra kur pasistūmėti, nes prie centralizuotos nuotekų sistemos yra prisijungę tik 77 procentai gyventojų ir skaičiuojami tik tie, kurie gyvena didesnėse nei 2 tūkstančius gyventojų turinčiose gyvenvietėse. Ir tvarkytis su nuotekomis Lietuva turi greitai – iki šių metų pabaigos.
To nepadarius Lietuva Europos Sąjungai turės suploti šimtamilijonines baudas. Dalis gyventojų, anot aplinkos ministro Simono Gentvilo, centralizuotų nuotekų neturi, nes savivaldybių įmonės neinvestuoja pakankamai, kad nutiestų magistralinius nuotekų tinklus.
„Kita vertus, nutiesia tenai, kur matome į priemiesčius, kur neįsikūrę gyventojai ir turim, taip sakant, laukuose palaidotų tinklų, kuriuose neaišku kada pasistatys namai. Na ir kartais tai yra ir patys gyventojai, kurie prie nutiestų tinklų neprisijungia“, – teigia S. Gentvilas.
Daugiausia gyventojų neprisijungusių prie centrinių nuotekų sistemų, anot Gentvilo, yra Vilniaus rajone ir Šalčininkuose. Vilniaus rajono savivaldybė aiškina, kad intensyviai plečia vandentiekio ir nuotekų tinklus ir per 10 metų į tai investavo 35 milijonus eurų, bet dalis Vilniaus rajono gyventojų prie centralizuotų nuotekų negali prisijungti dėl kelių priežasčių.
„Finansavimo intensyvumas ir visų pirma tai, kad Vilniaus rajono gyvenvietės nuolat plečiasi ir reikia vis naujų tinklų. Atsiranda daug naujakurių. Šiuo metu atnaujinom vandentvarkos spec. planą, kur ir gi persvarstysim naujus prioritetus“, – aiškina Vilniaus rajono savivaldybės atstovas Albert Norvoiš.
Kad beveik visi miestų ir miestelių gyventojai būtų prisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų, Europos Sąjunga Lietuvai skyrė 1,5 milijardo eurų, bet vienos savivaldybės ir jų gyventojai, pasak Gentvilo, pasistengė labiau nei kitos.
„Dabar yra kažkas, kas apsileidęs yra. Mes duodame europinę ir valstybinę paramą su 90 procentų intensyvumo, bereikia 10 procentų prisidėti. Tai čia irgi tarp savivaldybių. Tiems, kurie visai nesugeba, taip sakant, už ausų traukiam su 90 procentų finansavimo“, – sako S. Gentvilas.
„Jeigu susumuosi, kad yra 90 procentų tik nuotekoms, kad yra lubos, kurios tikrai, niekas netilps į tas lubas, tą sakė visos savivaldybės ministrui, bet nebuvo pakeista, tai išeina taip, kad mes iš trijų milijonų savivaldybė apmoka, o tik milijoną gauna europinės paramos ir bendras intensyvumas gaunasi tik 33 procentai“, – teigia A. Norvoiš.
Vilniaus rajone šiuo metu vykdomi du nuotekų prijungimo prie centralizuotos sistemos projektai – Skaidiškėse, Grigaičiuose ir Nemenčinėje. Jie turi būti įgyvendinti iki kitų metų pabaigos. Tad ponia Alina gal ir sulauks savo išsipildžiusios svajonės – tualeto ir centrinės miesto kanalizacijos.