Šiais metais pavasaris atėjo neįtikėtinai anksti. Na, bent jau taip galvoja kai kurie augalai. Štai, pavyzdžiui lazdynai jau baigia nužydėti. Savo pumpurus jau pradėjo skleisti ir kiti augalai.
Lietingą dieną, kaip ši, žiedadulkės ore nesklando. Tačiau saulėtomis dienomis žydinčių medžių poveikį, anot specialistų, mūsų tautiečiai jau spėjo pajusti. Kai kurie žmonės pradėjo negaluoti, skųstis sloga, čiauduliu. Tokius simptomus alergiški žmonės jaučia tikrai ne be reikalo. Kai kurie medžiai žydi kaip tikrą pavasarį.
„Yra jau pražydę kai kurių lazdynų vyriški žirginiai. Bet tai dar nėra masinis reiškinys. Kas dešimtas-dvidešimtas augalas yra pilnai išsiskleidęs. O kita dalis yra ramybės būsenoje“, – sako Vilniaus universiteto Botanikos sodo atstovas Darius Ryliškis.
Gamtoje įprasta, kad pirmuosius žydinčius lazdynus galime pastebėti vasario viduryje, kovo pradžioje. O kitus medžius dar vėliau. Šiais metais gamta pažėrė staigmenų. Vaikštant Vilniaus universiteto Kairėnų botanikos sode gamtininkai demonstruoja ir daugiau pražydusių medžių:
„Tai baltalksniai. Vienas kitas žirginys jau yra išsiskleidęs. Nors mes dar nematome, kad tai būtų labai masinis reiškinys. Ir gali būti, kad va šito žirginio žiedadulkės, saulėtą dieną kurią nors, sklido.“
„Prasiskleidę yra bent jau Kairėnuose yra blindžių žiedai, jie irgi yra labai anksti pavasarį žydintys augalai. Ir jau liaudiškai taip vadinami kačiukai, jie po truputėlį skleidžiasi ir ko gero, pietiniuose šlaituose, kur daugiau saulės, gali būti, kad ir pilnai jau žydi“, – pasakoja D. Ryliškis.
Šalies aerobiologai, fiksuojantys žiedadulkių judėjimą ir pasiskirstymą šiais metais užfiksavo rekordą. Tokio didelio žiedadulkių kiekio sklandančio ore, sausio mėnesį nefiksuota jau kone kelis dešimtmečius.
„Šiaulių universiteto mokslininkai beveik 20 metų tyrinėjam ir tiek daug žiedadulkių sausio mėnesį tikrai yra pirmą kartą. Ir žiedadulkės jau yra dvi savaitės. Ir gali būti, kad žmonės labiau asocijuoja su kokiais kitais reiškiniais sveikatos sutrikimus negu su žiedadulkių poveikiu“, – teigia Šiaulių universiteto mokslininkė Ingrida Šaulienė.
O štai gydytojai kaip niekada anksti pastebi prasidėjusių alerginių ligų sezoną. Vilniaus klinikinėje ligoninėje alergologe dirbanti gydytoja pasakoja gydanti devynerių sūnų, kurį kamuoja sunkūs alerginiai simptomai visą sausį, o to esa niekada nėra buvę.
„Mano sūnus alergiškas alksnio, lazdyno ir beržo žiedadulkėm ir jau apie mėnesį laiko vargina nuolatinė sloga. Tai dėl to mums ir reikalingi priešalerginiai vaistai“, – kalbėjo gydytoja-alergologė Liudmila Makarenko.
Gydytojai alergologai pasakoja, kad kartais žmonės gali supainioti alergijos simptomus su peršalimo ligomis. Esą alergija dažniausiai prasideda be karščiavimo ir gali tęstis visą žydėjimo laikotarpį.
„Slogos, konjuktyvitai, kosuliai, nosies niežėjimas, čiauduliai būna, tie vadinami, alergologiniai saliutai 30 kartų. Ir ypač pablogėja, kai yra saulėtos dienos, vėjuotos ar pabuvus lauke“, – sako skyriaus vedėja Aušra Astrauskaitė.
Vaikų alergologijos skyriaus vedėja teigia, kad šį sausį pacientų tikrai padaugėjo. Alergija paliečia visus: tiek vaikus, tiek suaugusiuosius.
„Šis sausis yra tuo ypatingas, kad pacientai ne gausiai, bet jau skundžiasi, kad sloguoja, kad akys paperšti. Gali būti ir astmos paūmėjimas. Ypač jei suserga dar ir virusine infekcija. Ir ta virusinė infekcija gali būti neryški, bet virusas su žiedadulkėm gali ryškiai pabloginti būklę“, – pasakoja A. Astrauskaitė.
Gydytojai pataria kiek įmanoma labiau vengti kontakto su alergenais. Taip pat žydėjimo laikotarpiu, pasikonsultavus su gydytoju, vartoti tam skirtus vaistus.
