Sviesto kaina pakilo į seniai regėtas aukštumas. Šiuo metu sviestas yra brangiausias nuo pat 2016 m ir parduotuvėse vidutiniškai tenka mokėti apie 2,15 eurų už pakelį. Matydami tokias sviesto kainas, pirkėjai priversti ieškoti pigesnių alternatyvų su prekybos tinklų prekiniais ženklais arba masiškai gaudyti nuolaidas, per kurias sviestas kartais nukainojamas net dvigubai.
Štai, ką mano žmonės:
„Vagystė. Tas sviestas pigesnis negu jį parduoda.“
„Kad tik pensininkams vaikščiok ir žiūrėk, kur kaina mažesnė. Ten ir perkame.“
„Jei yra nuolaida lietuviškam, tai perku lietuvišką. O jei nėra nuolaidos, perku lenkišką. Išeities kitos nėra.“
„Žiūriu akcijas, visada.“
„Žiūriu, kaip nežiūrėt? Kiekvienas nori pigiau.“
Prekybininkai su perdirbėjais siekia kuo ilgiau išlaikyti aukštas sviesto kainas, kad susikrautų kuo didesnį pelną – bent jau taip sako kainas stebintis „Pricer" vadovas. O galimybė pasiūlyti didelę nuolaidą, anot jo, irgi jiems naudinga, mat tampa papildomu jauku pritraukti pirkėjų į savo parduotuvę.
„Sviesto žaliava biržoje nukrito iki 2016 m. lygio 4-4,5 eur/kg. Susidarė dalykas, kada prekybininkai turi galimybę gauti viršpelnį. Susidariusios galimybės jiems leidžia daugiau uždirbti“, – sako „Pricer" atstovas Arūnas Vizickas.
Maisto kainas prekybos centruose sekantys Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro darbuotojai stebisi, kad sviesto kainos Lietuvoje prieštarauja Europos ir pasaulio tendencijoms. Dėl išaugusios pasiūlos užsienyje sviestas pastaruoju metu pinga, tuo metu Lietuvoje kažkodėl dedasi atvirkštiniai dalykai.
„Nuo 2018 m. Lenkijoje ir Vokietijoje kainos mažėjo nuolat. Lietuvoje jos nuolat didėja. Paskutinės savaitės duomenimis sviesto kaina toliau didėja“, – teigia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro specialistė Dovilė Grauzdytė.
Palyginti su praėjusių metų rudeniu, sviestas Lietuvoje dar pabrango dešimtadaliu. Tuo metu lenkai sviestą parduotuvėse perka trečdaliu pigiau, o štai vokiečiai – net perpus pigiau negu lietuviai.
Net ir atmetus pridėtinės vertės mokesčio skirtumus, sviesto kaina Lietuvoje yra daug aukštesnė nei kitose šalyse. Dėl brangaus sviesto prekybininkai šnairuoja į pieno perdirbėjus ir juos kaltina siekiu dar labiau branginti sviestą. Tuo metu sviesto gamintojai tebetęsiančio brangymečio nekomentuoja.
„Sviesto gamintojai jau kuris laikas indikuoja prekybininkams, kad jie norėtų pakelti sviesto tiekimo kainą. Kol kas prekybininkai atlaiko šias derybines pozicijas ir vartotojams sviesto kainos prekybos vietose nepakilo“, – pasakoja prekybininkų atstovė Rūta Vainienė.
Kainų ekspertas prognozuoja, kad sviestas imtų pigti Lietuvos parduotuvėse tuomet, jei kuris nors prekybos tinklas ryžtųsi jo mažą kainą išlaikyti ilgesnį laiką, o ne tik savaitinę akciją.
„Kai matai nuolaidą 50 proc., turi būti ženklas, šitam produktui yra labai didelis antkainis. Šitoje vietoje reikia ieškoti geresnės kainos. Natūraliai normalioje rinkoje tokių antkainių nesusidaro“, – kalbėjo A. Vizickas.
Išanalizavę mažmeninės sviesto kainos struktūrą, ekspertai daro išvadą, kad pardavus sviesto pakelį, didžiausias pajamas susirenka perdirbėjai. Štai jų dalis siekia beveik 40 proc. Tuo metu žaliavinio pieno tiekėjams tenka vos 18 proc., na o mažmenininkų antkainis – 25 proc.
