Popietę Kaune, Nemuno vingyje ties Vilijampole, didžiulis agregatas valo upės dugną. Į laivą su kiekvienu grybšniu byra tonos žemių. Ir žemsiurbių bei kitokios technikos upių tėvo vilnyse artimiausiais metais tik daugės. Susisiekimo ministerija nusprendė gilinimo ir platinimo darbams skirti beveik 30 milijonų eurų. Planuojama tvarkyti vagą nuo pat laikinosios sostinės iki Atmatos upės žiočių šalies vakaruose – tad beveik 220 kilometrų atkarpą, kone siekiančią Kuršių marias. Na, o tikslas – atgaivinti pagrindinį šalies vandens kelią, kuriuo galėtų plaukioti ne tik keleiviniai laivai, bet ir krovininės baržos.
„Bus statomos bunos – tokios mažos užtvankėlės, kad kauptų Nemuno vandenį ir upė tuomet valosi pati. Gylis, kurį norime pasiekti ir kad būtų stabilus tai yra 1,8 metro. Tiek, kiek reikia baržai plaukti. Taip pat pridėtą pinigų iš Susisiekimo ministerijos – atstatytas jų finansavimas į prieškrizinį lygį, kad būtų galima tuos darbus vykdyti nuolatos“, – sako premjero patarėjas Giedrius Surplys.
Atgaivinti Nemuną planuojama jau ne pirmą kartą, tad kalbinti kauniečiai į ateitį žvelgia atsargiai. Visgi dauguma gyventojų norėtų, kad upė taptų traukos objektu:
„Kad tik nesugadintų tos gamtos daug, nes jau dabar ta pakrantė užtverta, užrakinta.“
„Vandens kelias yra būtinas dalykas, nenutolkime nuo vandens, perdžiūsim.“
„Tegu verslininkai ir miesto valdžia galvoja ir gal bus gerai. Plaukčiau.“
„Tuos laivelius, kuriuos dabar matai, tai tokie iš sovietmečio liekanos, o kaip atrodytų su ateities laivukais, gal kokiais japoniškais tai nežinau.“
Buvęs žemės ūkio ministras, šiuo metu premjero patarėjas Giedrius Surplys, ramina, jog šįkart tai ne pavienė iniciatyva, o ilgalaikis planas. Vyriausybėje prie vieno stalo susėdę ministrai, merai, savivaldybių specialistai tariasi, kaip dirbti koordinuotai, kad ne tik pati upė būtų sutvarkyta, bet ir pakrančių infrastruktūra. Tiesa, kalbama ne tik apie turizmą ir pramogas.
G. Surplys tikina, kad viena barža gali atstoti net 40 sunkvežimių ar 10 traukinių, o verslininkai, norintys įdarbinti upę, jau ir dabar būtų pasiruošę pradėti darbus. Skaičiuojama, kad per metus vandens autostrada būtų galima plukdyti apie 300 tūkst. tonų krovinių – tarp jų ir grūdus, statybines medžiagas.
„Nenorime, kad dar kartą pasikartotų situacija, kai pastatomos prieplaukos savivaldybėse, o upė yra tiesiog netinkama laivybai arba upė išgilinama, o plaukti prasmės nėra, nes nėra kur pakrauti krovinius, kur išlaipinti turistus, turistams nėra ką veikti“, – pasakoja G. Surplys.
Pro Kauno rajoną vinguriuojančiame Nemune dabar galima išvysti vos vieną kitą laivelį. Upe šiemet buvo galima nukeliauti iki Kačerginės, Zapyškio, Kulautuvos. Visgi meras Valerijus Makūnas sako, jog įvairesnių krypčių ir pramogų būtų galima prigalvoti kur kas daugiau. Tačiau reikia gero impulso, mat kol netvarkomas pats Nemunas, dėmesio nesulaukia ir pakrantės.
„Tvarkyti ir pačias pakrantes, nes ir jos ir vaga yra uždumbliję. Taip pat sukurti naujas galimybes įvairių paslaugų atsiradimui – maitinimo, apgyvendinimo ir kultūros poreikių tenkinimui“, – teigia Kauno r. meras Valerijus Makūnas.
Na, o Kaune iš Senosios senamiesčio prieplaukos kursuoja laivas plukdantis į Kačerginę, Raudondvarį. Tačiau laikinoji sostinė yra kur kas svarbesnė vandens kelyje nei turistiniai laiveliai. Kaunas susisiekia tiek su aukštupiu, tiek su žemupiu, o krovinių prieplauka sujungta su automobilių keliais, tad čia galėtų būti ir pagrindinė vandens autostrados prieplauka. Miesto savivaldybės atstovas Paulius Keras tikina, jog krovinių gabenimas vandeniu kur kas ekologiškesnis nei keliais ar traukiniais, gamta esą nenukentės ir vykdant pačius Nemuno tvarkymo darbus.
„Grėsmės, kad dėl to gali užpelkėti Nemuno vaga labiau susijusios su neprižiūrimu vandens keliu. Turbūt vandens kelio neplanuojama rekonstruoti, o kalbama apie priežiūrą, nuolatinį valymą. Reikia atstatyti projektinius parametrus“, – kalbėjo direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Išgirdę apie grandiozinius planus Nemuno žemupyje, sujudo ir aukštupio miestai. Čia pakrantėse įsikūrę tokie kurortiniai miestai, kaip Birštonas, Druskininkai, visgi upė teritorijoje kur kas siauresnė ir seklesnė, tad tokių plačių užmojų bent artimiausiu metu neplanuojama.
„Šiandien mes matome tą situaciją, kuri netenkina nė vienos savivaldybės ir žmonių. Net maži laiveliai negali praplaukti, nes labai daug riedulių atsirado aukštupyje, uždumblėjo Nemunas ir ties Birštonu tikrai darosi didelės salos, kaupiasi dumblas, nes srovė, tėkmė yra sulėtėjusi“, – sako Birštono merė Nijolė Dirginčienė.
Kartu su finansavimu ateinančių permainų tikisi ir garsiosios „Raketos“ savininkai. Šiemet po pertraukos Nemuną iki pat Nidos skrosti turėjęs laivas į savo kelionę taip ir neišvyko, mat įsivėlė į biurokratinį voratinklį. Esą „Raketos“ greitis dabartiniams saugumo reikalavimams yra per didelis, o Lietuvoje institucijos ar specialisto, galinčių tvarką sureguliuoti, nėra.
„Nors tarėmės su įvairiausios srities specialistais, kapitonais, laivų specialistais, inspektoriais. Priminsime, kad šis laivas nuo 1963 metų Lietuvoje plaukiojo ir visą tą laiką mums Lietuvoje lietuviškų specialistų kompetencijos užtekdavo vertinti, o dabar staiga kompetencijos nebeturime tiek“, – pasakoja direktorius Nerijus Šilgalis.
Suderinti tvarkymo darbus ir savivaldybių vaidmenis iki pavasario pavesta Susisiekimo ministerijai. Nemuno atgaivinimo planas numatytas iki 2023 metų.
