Pataisų autoriai ir ūkininkai aiškina, kad Lietuvos pluoštinių kanapių gamintojai kasmet galės uždirbti papildomus milijonus eurų, Visgi patenkinti ne visi – Seimo opozicija baiminasi, kad rinkoje pasirodys nesaugūs, psichoaktyvių medžiagų prisotinti pavojingi gaminiai, o jų platinimui nebus užkirstas kelias.
Molėtų rajone ekologinį ūkį turintis Andrius neseniai savo laukuose pasėjo pluoštines kanapes. Joms skiria 10 hektarų savo žemės.
„Ką tik pasėjom, orai ką tik leido. Čia laukas už nugaros trys savaitės, dar kitas prieš kelias dienas pasėta“, – sako ūkininkas Andrius Šironas.
Šiame lauke kanapės tik spėjo sudygti. Vasaros viduryje vaizdas laukuose pasikeis neatpažįstamai.
„Orai atrodo, neblogi tai po pusantro mėnesio mes jau čia labirintuose klaidžiosime. <…> Kadangi mūsų veislė nėra aukšta. Mes nupjauname viršūnes ir visą likusią dalį kaip trąšą užariam atgal“, – sako ūkininkas.
Šiuo metu Lietuvoje galima gaminti produktus tik iš pluoštinių kanapių sėklų ir pluošto – stiebo, kitų dalių naudoti negalima. Dėl to Lietuvos kanapių augintojai dalį surinktos žaliavos privalo sunaikinti. Pluoštą ir sėklas ne visada apsimoka perdirbti, dėl to didelė dalis lietuviškos žaliavos keliauja į kaimynines Europos valstybes, kur pluoštinių kanapių verslui taikomi švelnesni įstatymai.
Seimas užsimojo pakeisti šią tvarką – leisti perdirbti visas pluoštinės kanapės dalis.
Seimo narys Mykolas Majauskas teigia: „Deja, absoliuti dauguma produkcijos pluoštinių kanapių šiandien yra išvežama iš Lietuvos perdirbti į kaimynines šalis, kur yra įtesinti pluoštinių kanapių produktai. Tie produktai paprastai yra aukštos pridėtinės vertės ir labai brangūs produktai.“
„Kanapių baltymai, batonėliai dar atėjo, yra kosmetinių produktų nemažai, veidui, odai ir taip link medicinos norėtų judėti. Yra kraikas pasirodęs, statybų sektorius nekantrauja, nori į statybų pusę. Mes praktiškai dvigubai ar trigubai galėsime uždirbti“, – sako ūkininkas A. Šironas.
Iš pluoštinių kanapių galima gaminti ir skausmą malšinančius, apetitą gerinančius vaistus. Jų sergantys pacientai gali įsigyti ir Lietuvoje, tačiau visi prieinami preparatai gaminami tik užsienyje.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovė Neringa Čiakienė sako: ”Kilmės šalis buvo užsienis, dabar galės įsigyti lietuviškus, viskas. Eina kalba, kad iš pluoštinių kanapių galiam išgauti aliejų. Dabar aliejų buvo galima išgauti tik iš sėklų, dabar galės išgauti ir iš kitų dalių.“
Ši idėja patinka ne visiems Seimo nariams. Ūkininkams leidus naudoti visas pluoštinės kanapės dalis, produktuose atsiranda daugiau veikliųjų medžiagų: skausmą malšinančio ir raminančio kanabidiolio, kitaip dar vadinamo CBD, ir psichoaktyvios medžiagos tetrahidrokanabinolio THC.
Anot Seimo „valstiečių“, galutinis valdančiųjų siūlomas įstatymo projektas nėra iki galo suderintas su Europos Sąjunga.
„Dabar mes čia pradėsime gaminti kažkokius produktus gaminti patys susigalvoję, patys nusistatę kiekius, ar jie bus saugūs vartoti, ar nebus galimybės piktnaudžiauti. Tas pats kanabidiolis, jį reikia ne per kažkokius maisto papildus leisti, jeigu tai yra medicinoje naudotina, tinkama medžiaga, tai tada per farmacijos visas direktyvas keliauja kaip vaistas. Su klinikiniais tyrimais ir panašiai, o čia norima kažkokį mišrūną padaryti, kuris bus neva pluoštas, o paskui kažkokie produktai, kosmetika, papildai ir panašiai“, – sako Seimo narys Aurelijus Veryga.
Pataisų autoriai ir ūkininkai stengiasi pabrėžti, kad pluoštinės kanapės – ne ta pati medicininė kanapė, „žolytė“. Pluoštinėse kanapėse pavojingų medžiagų kiekis dešimtimis kartų mažesnis.
„Kilogramais reiktų surūkyti. Greičiau nuo smalkių žmogus apsinuodytų ir numirtų negu jis apsisvaigintų“, – sako A. Šironas.
Ūkininkams antrina ir Žemės ūkio ministerija, pasak kurios, projektas buvo kartą derintas su Europos Sąjunga.
„Pirminis variantas buvo notifikuotas, iš komisijos buvo gautos pastabos, į jas buvo atsižvelgta“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Nepaisant ginčių tarp parlamentarų, įstatymą Seimas priėmė. Auginti Lietuvoje galima tik įteisintų veislių pluoštines kanapes, THC koncentracija gaminiuose negali viršyti dviejų dešimtųjų procento, tokia norma šiuo metu galioja ir Europos Sąjungos teisės aktuose. Tiesa, tarptautinių įstatymų laikosi ne visos valstybės.
„Čekijos parlamentas pritarė pakelto THC kiekį iki vieno procento pluoštinei kanapei, laukia Prezidento parašo“, – sako ūkininkas A. Šironas.
Seimo priimtas įstatymas įsigalioja lapkričio pirmąją. Iki tol Lietuvos institucijos turi pasiruošti jo įgyvendinimui, sukurti rinką kontroliuojantį mechanizmą. Pataisų autoriai prognozuoja, kad pradėjus veikti naujai tvarkai, Lietuvos pluoštinių kanapių augintojų metinė apyvarta gali siekti 100-ą milijonų eurų.
