Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras sako negalintis prognozuoti, kada galėtų būti galutinai balsuojama dėl mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo pagrindiniame komitete, nes įvairios institucijos bei ekspertai pateikė gausybę pasiūlymų, politikai irgi laikosi nevienareikšmiškos nuomonės. Be to, nors kalbama apie būtinybę suteikti pagalbą narkotikus vartojantiems asmenims, bet parlamentarams iki šiol nebuvo pristatyti jokie konkretūs pagalbos sistemos plėtojimo planai, grįsti finansais.
Jeigu bus liekama prie pirminio pasiūlymo, kuriuo siekiama sušvelninti atsakomybę ne tik už mažo kiekio kanapių, bet už įvairaus tipo narkotinių medžiagų turėjimą savo reikmėms, krikdemiškajam Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sparnui priklausantys politikai paramos koalicijos partneriams nežada.
„Dalis krikščionių demokratų bendrijos narių tikrai tam nepritars“, – teigia šios bendrijos pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Paulius Saudargas.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad jų frakcijoje taip pat esama abejojančių politikų, bet tikimasi, kad padėtis galėtų keistis po vidinės diskusijos.
Valdančiąją koalicija sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija. Seime valdantieji turi 73 balsus – tai laikoma gana trapia dauguma.
Dėl ko buvo tartasi ir ką turime šiuo metu?
Valdančiosios koalicijos sutartyje partneriai susitarė naikinti baudžiamąją atsakomybę ir pereiti prie administracinės, jeigu asmuo sučiumpamas su nedideliu kiekiu psichoaktyviųjų medžiagų, bet nesiekia jų platinti.
Laisvės partijos atstovės Morganos Danielės parengtuose įstatymų projektuose siūloma už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimąsi, be tikslo jas parduoti ar platinti, skirti įspėjimą arba 20-100 eurų baudą. Tokios pat administracinės baudos būtų skiriamos ir už šių medžiagų vartojimą viešose vietose arba pasirodymą viešai jomis apsvaigus. Už pakartotinius nusižengimus baudos augtų iki 100-200 eurų.
Šiuo metu už narkotinių medžiagų turėjimą, nors ir nėra tikslo platinti, gali būti numatyta baudžiamoji atsakomybė: asmeniui teismas gali skirti baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Tai reiškia, kad žmogus „užsidirba“ teistumą ir gali prarasti laisvę. Panašaus pobūdžio baudžiamasis nusižengimas šiuo metu teistumo „neuždirba“, laisvės atėmimu negrasina, bet baudos nemažos – nuo 750 iki 25 tūkst. eurų.
Esamos situacijos kritikai sako, jog narkotikus vartojantiems žmonėms reikia padėti, paskatinti gydytis, o ne juos bausti ir dar labiau įklampinti į narkotikų ir nusikalstamumo liūną. Šiam požiūriui – padėti, bet ne bausti – pritaria ir įvairios žmogaus teisių organizacijos bei su priklausomais asmenimis dirbantys ekspertai.
Tačiau kai kurie konservatorių politikai sako, kad iš pradžių buvo kalbėta tik apie kanapių dekriminalizavimą, o šiuo metu parengtame teisės aktų projekte apibendrintai kalbama apie visokio tipo narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Į tai įeitų ir heroinas, kokainas, amfetaminas, LSD ir panašiai.
Generalinė prokuratūra savo pastebėjimuose taip pat atkreipė dėmesį, kad dekriminalizavimas paliestų ne tik kanapių, bet ir visų kitų narkotikų vartotojus. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu daugiausia sučiumpama kanapių vartotojų, bet Generalinė prokuratūra nuogąstauja, kad palengvinus atsakomybę už įvairaus tipo mažo kiekio narkotikų disponavimą, pagausės heroino, amfetamino, LSD vartojimas.
„Visi mes taip manėme, kad pradžioje buvo kalbama apie „žolę“ ar kanapes, bet šiandien buvo nemažai žmonių, kurie išmano šį klausimą, ir jie sakė, kad galbūt nėra prasmės skirstyti į kategorijas, nes, pasirodo, kad kanapės irgi laikomos pakankamai pavojingomis, priklausomybę gali sukelti bet kurie narkotikai“, - sakė S. Šedbaras.
Dar kitiems klausimų kelia baudos už disponavimą nedideliu kiekiu narkotikų, kai nesiekiama jų platinti: 20 eurų žemutinė riba neatrodo labai atgrasanti.
Esama ir politikų, kurie kartu su dekriminalizavimu pasigenda konkretaus plano, kaip valstybė stengsis padėti žmonėms, įklimpusiems į priklausomybes. „Jeigu taip dabar imame, dekriminalizuojame ir nieko daugiau nepasiūlome, tai žmonės gali suprasti, kad mes legalizuojame: esą eikite ir rūkykite. Taip nėra, todėl ieškome visokiausių sprendimų“, – pasakojo S. Šedbaras.
Pasak politiko, todėl Laisvės partijos frakcijai pasiūlyta surengti plačią diskusiją parlamente, kurioje pasisakytų įvairūs ekspertai, o ministerijos pristatytų pagalbos priemonių planus nuo priklausomybių besigydantiems žmonėms.
„Manau, kad tokiu svarbiu klausimu nereikia skubėti. Yra šalių, kurios net referendumus darė. Aš to nesiūlau, yra tam parlamentas, bet čia, parlamente, mes turime išdiskutuoti plačiau nei vien tik viename ar kitame komitete“, – mano S. Šedbaras.
Paprastai, kai politikoje siūloma neskubėti, tai reiškia, kad klausimo sprendimas gali būti nukeliamas kitai sesijai ar neribotam laikui.
M. Danielė: tikimės partnerių paramos
Laisvės partijos frakcijos atstovė bei viena pagrindinių nedidelio kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo iniciatorių M. Danielė sako besitikinti koalicijos partnerių paramos, o pasiūlymą surengti plačią diskusiją Seime vertinanti kaip galimybę Seimo nariams pristatyti paslaugų plėtros planą, kurį esą turi parengusi Sveikatos apsaugos ministerija.
„Tikrai buvo kalbėta apie paslaugų plėtrą, bet dar nebuvo išsamaus pristatymo. Tai dabar bus galimybė šioje diskusijoje Sveikatos apsaugos ministerijai papasakoti plačiau ir galbūt kitos ministerijos prisijungs“, – sako politikė.
Paklausta, kokius veiksmus planuoja Laisvės partijos frakcija, jeigu parlamente nepavyktų dekriminalizuoti nedidelio kiekio narkotikų disponavimo be tikslo platinti, parlamentarė teigė plano B neturinti. Jos nuomone, pateikti teisės aktų projektai jau dabar yra kompromisiniai, nes Baudžiamajame kodekse vis tiek lieka „įvairių perteklinių variacijų“.
„Tai labai smulkus kompromisinis sprendimas, nors aš būčiau pasiruošusi dar taisyti, ieškoti dar labiau kompromisinio varianto“, - sako M. Danielė.
„Negaliu atsakyti, koks bus scenarijus, mes tikimės, kad nesunkiai šias pataisas priimsime. Įvykus krizei reikės sėstis prie stalo ir frakcija nuspręs, ką daryti toliau“, – svarstė politikė.
Politologas T.Janeliūnas: Laisvės partija gali pradėti nervintis
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas pripažįsta, kad dar vieno Laisvės partijai svarbaus klausimo užstrigimas gali paskatinti nusivylimą koalicijos partneriais.
„Jeigu ir šiuo atveju įstatymo projektas bus atmestas ar atidėtas neapibrėžtam laikui, tai tikrai, manau, kad Laisvės partija gali pradėti nervintis“, – mano pašnekovas.
T. Janeliūnas sako, kad lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas ir mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimas yra vieni svarbiausių klausimų Laisvės partijai. Tokią svarbą, anot jo, demonstruoja ir faktas, kad abu siūlymai pateikti pirmaisiais kadencijos metais.
„Tai yra dėl ko juos rinko, tai yra tai, ką jie žadėjo savo rinkėjams. Taigi įtampų tikrai gali kilti“, – teigia profesorius.
Tiesa, pašnekovas nemano, kad atmetus ir dekriminalizavimo projektus Laisvės partija pradėtų koalicijos partneriams kelti ultimatumus.
„Jie galėtų arba prašyti kažkokių aiškesnių garantijų, koalicinės sutarties peržiūros (kas suteiktų antrą šansą koalicijai), arba pradėti pasyvesnį žaidimą, pasyvesnį buvimą koalicijoje, kai iš konservatorių pusės ateinantys prašymai būtų nebūtinai palaikomi Laisvės partijos frakcijos narių. Pastarasis variantas padidintų jų, kaip koalicijos partnerių svarbą, ypač jei konservatoriai pralaimėtų vieną ar kitą svarbesnį balsavimą. Tokia padėtis paskatintų iš naujo ieškoti sutarimų – ar mes remiame vieni kitus koalicijoje, ar atsainiai žiūrime į daugumą“, – teigia T. Janeliūnas.
„Šis procesas gali būti didėjančio nepasitikėjimo iš abiejų pusių pradžia arba pradžia dažnesnio pasyvaus susilaikymo nuo paramos koalicijos partneriams. Ilgainiui tai gali trukdyti Vyriausybei priimti sprendimus. Vis stojantis procesas mažintų efektyvumą, keltų dar didesnę įtampą. Apskritai, tai tradicinis koalicijų išsivaikščiojimo pradžios etapas. Kuo anksčiau prasideda nepasitikėjimo žaidimai, tuo didesnė rizika, kad koalicija susidurs su pokyčiais, išėjimais, poreikiu iš naujo persvarstyti koalicijos sudėtį“, – reziumavo mokslininkas.
