Nuo liepos 1 d. prekybos centruose plastikiniai vienkartiniai maišeliai kainuoja. Vienu centu – tiek didieji prekybos tinklai įkainavo ploniausius, vaisiams ir daržovėms ar kitiems biriems produktams skirtus maišelius.
Seimas tai prekybininkus įpareigojo padaryti dar praėjusį lapkritį. Dalis pirkėjų piktinasi, o kiti sako, kad nieko nemokamo nėra.
„Praktiškai išeina pabrangimas visų produktų. O dabar, kai pamačiau šituos tinklelius, tai prisiminiau tarybinius laikus. Viską sudėdavo – ir silkę...“, – sako vilnietė.
„Kartais ateini į parduotuvę ir kokia moterėlė traukia pusantro metro tų maišelių ir išeina, nešasi namo. Tai koks čia dalykas? Kiekvienas daiktas kainuoja“, – teigia vilnietis.
Pirkėjai svarsto, ar maišeliai išvis reikalingi.
„Kur aš dėsiu tuos maišus? Jei įdėsiu vieną papriką, vieną morką, tris agurkus – tris maišus įsidėsiu, kur man juos nešti? Nešti iš karto į šiukšlių konteinerį? Kam jie man reikalingi?“, – sako pirkėja.
„Nusipirkau pakuotę, kur tūkstantis maišiukų, ir atsinešu. – Kaip manote, apsimoka? Kiek kainavo jums tas tūkstantis maišiukų? – Keturi su puse euro kainavo, tai turbūt po pusę cento išeina. Tai... Dabar negaliu išdalinti. Ai... – Bet vis tiek pigiau? – Žinoma, pigiau“, – teigia gyventoja.
Prekybininkai kaip susitarę sako, kad naujoji tvarka su apmokestintais maišeliais prasidėjo sklandžiai. Tiesa, žmonės dar svarsto, kaip atskirti savo atsineštus maišus nuo parduotuvių, mat daugelyje jų maišeliai specialiai nepažymėti.
„Mes iš tikrųjų tikime savo pirkėjų sąmoningumu ir sąžiningumu ir kad jie bus atviri ir atsakingi ir atsakys, kiek tų maišelių pasiėmė“, – viliasi „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.
Kai kurios parduotuvės pasiruošė maišelius su brūkšniniais kodais, tačiau jų naudoti negali. Mat dėl mažo svorio savitarnos kasų aparatai maišelių kodus nuskaito po kelis kartus.
Prekybininkai tikisi, kad maišelių vartojimas dėl apmokestinimo sumažės reikšmingai.
„Iki pokyčių kiekvieną mėnesį buvo sunaudojama apie 15 milijonų vienkartinių plastikinių maišelių. Ir mes viliamės, kad su šiais pokyčiais mums ir mūsų pirkėjams pavyks tą kiekį sumažinti perpus“, – pabrėžia R. Gecevičiūtė.
„Kaip rodo kolegų austrų patirtis, kai buvo apmokestinti maišeliai, jų vartojimas krito apie 30 procentų ir toliau jis krenta. Tai reiškia, kad įprotį vis dėlto kažkaip keis“, – mano „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.
„Kažkurį laiką tikrai bus apmažėjimas, po to žmonės paprasčiausiai nebekreips dėmesio. Taip būna su viskuo“, – tikina „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis .
Dalis prekybininkų užsimena, kad plonųjų maišelių apmokestinimas reikšmingai nesumažins ir taršos, mat apmokestinamas vos vienas procentas nuo vieno tinklo prekyboje esančio plastiko. O dar ir maišelius skaičiuoti kainuoja.
„Iš tikrųjų, pati maišelio kaina, jei neklystu, 0,2 cento. Tai, iš tikrųjų, niekinė kaina, ir jeigu taip žiūrėtume, paimamas vienas centas mums yra brangiau negu nieko neimti. Neužmirškime, kad dar atsirado operacija kasoje – ji irgi kainuoja pinigus“, – sako D. Dundulis.
Tačiau skaičiai rodo, kad maišelius apmokestinus 1 centu, vien didžiausias prekybos tinklas per metus galėtų susikrauti papildomų pajamų iki dviejų milijonų eurų.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.