Sekti lenkų pavyzdžiu Lietuvos valdžia eilinį kartą neketina. Lietuvos ekonomistai tokius pažadus vadina populistiniais, esą tai ne tik taptų didžiule našta biudžetui, skaldytų visuomenę, bet ir dar labiau išpūstų butų ir namų kainas.
Namas ateityje taps Vilkaviškio rajono gyventojų Arno ir Audronės nuosavybe. Tačiau prieš imdama paskolą pora dar laukia valstybės paramos – pasinaudos kelių tūkstančių eurų subsidija jaunoms šeimoms, perkančioms būstą regione. Tik štai laukia jau keturis mėnesius.
„Nejudam labiausiai, nes atsiranda žmonių su vaikais ir jie keliauja į pirmą vietą. Tai stumia mus atgal“, – sako Alvito gyventojas Arnas Blekaitis.
Europos centriniam bankui didinant palūkanų normas, lietuviams paskolos jau kainuoja brangiausiai euro zonoje.
„Yra tos nežinomybės, bet, kadangi labai norim, rizikuosim“, – tvirtina Arnas.
O kaimynė Lenkija euro neturi ir ten paskolos kone brangiausios ne tik euro zonoje, bet visoje Europoje – viršija net devynis procentus. Lenkijos valdantieji irgi sugalvojo planą, kaip pagelbėti jaunimui įsigyti būstą. Planas net labai dosnus – asmenims iki 45-erių fiksuoti palūkanas dešimčiai metų. O palūkanų norma būtų kone penkiskart mažesnė nei dabartinė – vos 2 procentai.
„Aišku, 2 procentai skamba tikrai gerai“, – sako Arnas.
Gerai skamba ir jauniems lenkams, tik šalies biudžetui tai reikštų dideles išlaidas. Fiksavus dviejų procentų palūkanas, biudžetas pagal šios dienos rodiklius turėtų padengti net septynis procentus.
„Tokia strategija siunčia keistą signalą. Centriniai bankai lyg ir bando gesinti infliacijos laužą pildami vandenį, iš kitos pusės ateina vyriausybės ir į tą patį laužą pila žibalą. Tai klausimas, kas bus su bendra infliacija“, – komentuoja ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ir ne tik su infliacija, bet ir su būsto kainomis, sako nekilnojamojo turto rinkos ekspertas Arnoldas Antanavičius. Geros sandorio sąlygos didintų paklausą, o tai skatintų pardavėjus dar padidinti kainas.
„Toks įsikišimas greičiausiai formuotų dar didesnį kainų kilimą. Esant dar didesniam kainų kilimui, jauni žmonės ateityje taps dar labiau priklausomi nuo naujų subsidijų“, – tvirtina nekilnojamojo turto rinkos ekspertas Arnoldas Antanavičius.
Žygimantas Mauricas mano, kad tokie užmojai dar ir skaldo visuomenę – kažkieno būstą finansuotų visi mokesčių mokėtojai.
„Yra žmonių, kurie negali įpirkti būsto, jų pajamos per mažos ir jie taip pat finansuotų tų žmonių paskolas, kurie gali pasiimti, nes kompensacijos mokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų“, – teigia Ž. Mauricas.
Ar įmanomas toks užmojis ir Lietuvoje? Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad teoriškai – taip. Euro zonoje lietuviai skolinasi brangiausiai – už 4 procentus. Tačiau biudžeto dosnumas irgi kainuotų brangiai.
„Lietuvos skolinimosi kaina rinkose stipriai kyla, būtų rizikinga leisti sau ir taikyti antiinfliacines priemones, ir skatinti būsto rinką, ir didinti socialines išmokas. Biudžetas visgi nėra guminis“, – tvirtina A. Izgorodinas.
Finansų ministerija sekti lenkų pavyzdžiu neketina: „Paramos pirmojo būsto įsigijimo programai 2023 m. biudžete numatyta beveik 14 mln. eurų. Šiuo metu tokios priemonės kaip Lenkijoje nėra svarstomos, 2023 m. biudžetas yra patvirtintas.“
Finansų ekspertai įsitikinę – palūkanos lietuviams mažėtų, jei atsirastų daugiau skirtingų bankų.
„To nebūtų, jei konkurencija bankų sektoriuje būtų šiek tiek didesnė ir jei bankai būtų labiau linkę konkuruoti tarpusavyje dėl potencialių klientų“, – tikina A. Izgorodinas.
Ar pakankama yra dabartinė parama jaunoms šeimoms, ekonomistai irgi abejoja. Kaip ir Arnas su Audrone, eilėje laukia šimtai šeimų. Paramos tikslas yra skatinti jaunus žmones įsikurti regionuose, tačiau trečdalis jų namus perka aplink didmiesčius.
„Mano giliu įsitikinimu, didžioji dauguma jų vienaip ar kitaip būtų įsigiję tą būstą. Tiesiog dar papildomai gavo paramą, tai kaip aklai vištai grūdas nukrito parama“, – sako Ž. Mauricas.
Ar Lenkija patvirtins planus fiksuoti 2 procentų palūkanas, paaiškės artimiausiu metu, kai balsuos parlamentas.
