Mokslininkai sako, kad tokį metodą žmonija taikė dar prieš pradėdama šienauti pievas, ir jis puikiai pasiteisino.
Kuršių nerijoje netoli Pervalkos gyvenvietės ganosi pulkas ožkų ir pora avių. Iš pirmo žvilgsnio vaizdas įprastas, tačiau tai – mokslinis eksperimentas. Į šią pievą gyvūnai paleisti su tikslu.
„Porą metų jau stebime, kad užželiančiose pievose atsiranda tam tikrų invazinių rūšių, kaip ilgakotis lakišius, ir nuganymo būdu, kadangi tai seniausias būdas, net už šienavimą senesnis, naudojama kaip gamtotvarkinė priemonė, kad naikinti ir pašalinti invazines rūšis“, – sako biologė Dalia Juškevičienė.
O invaziniai augalai išstumia vietines rūšis, būdingas tik Kuršių nerijai. Biologai pasakoja, kad sėklos atkeliauja prilipusios prie turistų automobilių. Tačiau sudygusius svetimkrūmius kuo puikiausiais šlamščia ožkos ir avys. Nuėdusios šią, 168 arų ploto pievą, jos bus perkeltos į kitą vietą ir savo misiją tęs.
15 ožkyčių ir dvi avys tapo puikia atrakcija ir turistams, ir praeiviams. Tačiau biologai primena, jog jų maitinti negalima. Kadangi ožkos turi ėsti invazinius krūmus, o ne jūsų atneštas morkas.
Ožkoms ir avims ganyklos pakraštyje tarp medžių ištiestas brezentas, čia gyvūnai gali pasislėpti nuo lietaus ar kaitros. Skeltangės Kuršių nerijos pievas gelbės iki rudens, o po to automobiliu bei keltu grįš į tikruosius namus Žemaitijoje, iš kur čia ir atkeliavo, mat Kuršių nerijoje gyvulininkystė nėra puoselėjama.
„Tai vyksta iki rudens. Sezonai kada užsidaro, aišku, Priklausys nuo orų, bet rugsėjo pabaigoje vėl turėtų išvažiuoti ožkytės į namus“, – pasakoja D. Juškevičienė.
Gamtininkai pasakoja, kad taip gamtą žmonės prižiūri visame pasaulyje. Ožkos, karvės ar avys želdinius griaužia ir kituose Lietuvos kampeliuose, o toks pavyzdys į mūsų šalį atkeliavo iš Norvegijos.
„Išplukdydavo, pavyzdžiui, į tokią Kretuono salą ir palikdavo per visą vasarą. Rudenį pasiimdavo. Ir ten jos maitindavosi, nugriauždavo visus karklus. Čia toks gamtotvarkos metodas. Ir tada paukščiai apsigyveno, daugybė paukščių“, – teigia Klaipėdos universiteto gamtininkas Gediminas Gražulevičius.
O štai šioje pievoje biologai tikisi, jog apsigyvens ne paukščiai, o drugeliai.
„Drugeliams užžėlusi pieva yra prasta buveinė veistis. Ir jiems reikia suteikti galimybę. Tai nuganymo būdu mes jiems suteiksim didesnius plotus veistis ir atsirasti net naujoms rūšims“, – kalbėjo D. Juškevičienė.
Ožkomis rūpinasi Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai. Biologai juokauja, kad šie gyvūnai su Raudonąja knyga nėra gerai susipažinę ir saugomų želdinių atpažinti negali. Tad ganyklos aptvertos vadinamaisiais elektriniais piemenimis, kad skeltanagės nepabėgtų ir nesuėstų kitų aplink esančių augalų.
