ožkos

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) dėmesio nestinga galvijininkystės sektoriui, kurio dalyviai bus remiami ir tiesioginėmis susietomis išmokomis, ir per aplinkai draugišką ūkininkavimą skatinančias kaimo plėtros priemones. Didesnės paramos sulauks tie, kurie sieks aukštesnio produktyvumo ir produkcijos kokybės gerinimo.

Kuršių nerijos gamtą gelbėja ožkos iš Žemaitijos. Ekologai jas čia atsigabeno keltu kovai su invaziniais augalais. Juos skeltanagės įvertino kaip puikų užkandį ir rupšnoja pasigardžiuodamos. Tad ir ožkos sočios, ir gamta saugi. Neįprastas vaizdas Kuršių nerijai – vietiniai nuo seno naminių gyvulių neaugina, o čia, šalia Pervalkos, visas pulkas lyg niekur nieko besiganančių ožkų. Ten ganosi 26 ožkos. Jas kiekvienas norintis poilsiautojas gali ateiti ir paglostyti, paniurkyti, pakasyti.

Panevėžio rajone veikiantis Lietuvoje kol kas vienintelis Angoros ožkų ūkis neįprastas mamos ir dukros pomėgis. Sparčiai plečiamame ūkyje nuo vilnos iki siūlo jau gaminami ir išskirtiniai gaminiai – rankų darbo kojinės, pirštinės, kepurės ir šaliai. Tačiau moherį graibsto ir žaislų bei aksesuarų kūrėjos. Lietuvoje populiarėja ir dekoratyvinių ožkų auginimas laimei ir džiaugsmui teikti.

Du tuzinai ožkų tiek dėmesio dar nėra gavę – jų bėgimo ristele čia Niujorke susirinko pamatyti minia smalsuolių. Reginys primena maratono finišą – keturkojėms čia milžiniškas dėmesys ir žiūrovų šūksniai. Tačiau netrukus šlovės akimirka baigiasi – ožkos, prabėgusios podiumu, keliauja į uždarą teritoriją, į parką Niujorko rajone Manhatane, kur joms patikėta itin reikšminga užduotis – išnaikinti čia kerojančius invazinius augalus.

Per Ameriką slenkant karščio bangai – Oregono valstijoje jau fiksuojami šimtmečio rekordai – temperatūra kai kur pasiekė ir 47 laipsnius karščio. O Kalifornijoje, kur dėl karščio ir sausros siaučia gaisrai – gyventojams į pagalbą skuba ožkos: spėriai ėda išdžiūvusią žolę ir krūmus, kad neplistų gaisrai.  Maždaug 200 ožkų Kalifornijoje, visai netoli Los Andželo karščio ir sausros išdžiovintuose plotuose ieško skanėstų – sausutėlių krūmų ir žolės.

Dešimtmetei italei Fiammetai apie pamokų pradžią praneša ne mokyklos skambutis, o ožkų mekenimas ir ant jų kaklo pririštų varpelių garsai. Lauke stovi stalas, ant jo – nešiojamasis kompiuteris ir sąsiuvinis. Prie jo ant kėdės patogiai prisėda ir pati mergaitė. Tiesa, jos bendramoksliai įprastų neprimena, mat čia pat – dešimtys šmirinėjančių ožkų. Tiesa, neatrodo, kad pačias raguotąsias pamokos labai domintų – jos mieliau lenda po stalu ar glaustosi prie mergaitės jos pertraukų metu.

Neįprasta, šiek tiek pavojinga, bet tuo pačiu ir linksma gelbėjimo operacija iš Kolumbijos. Tenykščiams ugniagesiams teko nuo namo stogo nukelti ant jo užsiropštusias ir nebežinančias kur dėtis ožkas. Ir pati nežino, kaip nulipti nuo stogo, ir gelbėtojų bijo. Neįprastą gelbėjimo operaciją turistai nufilmavo šiaurės Kolumbijoje, Santanderio srityje. Ugniagesiai nuo namo stogo bando nukelti ožkas.

Kėdainių rajone vilkas surengė kruviną puotą elektrine tvora saugomoje ožkų bandoje. Ūkininkė pilkį kartą sugebėjo nubaidyti lazda, tačiau šis vis tiek  sugrįžo lengvo grobio. Moteris viliasi, kad ne tik šis vilkas bus sumedžiotas, bet ir sumažinta jų populiacija. Aplinkos ministerija dėl to apsispręs po kelių savaičių. Šiuolaikiniam žmogui siaubingais vaizdais pasidalijo ūkininkė Giedrė.

Kuršių nerijos gamtą gelbėja ožkos iš Žemaitijos. Kovodami su invazinėmis, turistų automobiliais atkeliaujančiomis augalų rūšimis, biologai į pagalbą pasitelkė skeltanages. Į pievą paleistos ožkos per kelias savaites dantimis rupšnodamos „nušienauja“ per pusšimčio arų dydžio pievas, taip suėsdamos ir nepageidaujamas čia augalų rūšis. Mokslininkai sako, kad tokį metodą žmonija taikė dar prieš pradėdama šienauti pievas, ir jis puikiai pasiteisino.

Ar kada pagalvojote, jog ožkos gali nešti naudą ne tik duodamos pieno. Panevėžietės mama ir dukra taip susižavėjo angoros ožkomis, kad jų ėmė ir parsisiuntė į Lietuvą, tam, kad galėtų pačios užsiauginti ir išgauti visame pasaulyje taip vertinamą vilnos pluoštą – mocherą. Negana to, drąsios moterys ketina gaminti ne tik organiškai apdorotus ir gamtos neteršiančius verpalus, bet ir aukštos kokybės natūralius gaminiais.

Kuršių nerijoje dygstančias beržų atžalas ir krūmynus visą vasarą genės iš vieno Žemaitijos ūkio atvežtos ožkos. „Labai nesinorėtų į kopas ar miškus eiti su trimeriais ar su traktoriais. Manome, kad ganymas yra ideali priemonė susitvarkyti su dygstančiomis beržų atžalomis. Būtent ožkoms tos atžalos, krūmai yra tikras delikatesas.

 Į „TV Pagalbą“ paskambinusi moteris teigė nebežinanti ką daryti su auginamomis ožkomis. Gyvūnai minusinėje temperatūroje priversti tūnoti lauke. Priežastis dėl ko gyvūnai priversti kęsti tokias baisias sąlygas – giminių pykčiai dėl turto. Situaciją aiškinosi „TV pagalbos“ žurnalistė Deimantė Šmitė. Ožkas auginanti Joana papasakoja, kad jos augintinius sūnėnas išvedė iš tvarto ir priršo taip, kad viena jų kažin ar išgyvens.

Prienų rajone žiauriai nukankintos dvi ožkos. Jos ne tik talžytos kuolais, badytos peiliais. Ožkoms nulaužti ragai, o vėliau viena dar ir pakarta. Jas auginusi moteris sako iki šiol negalinti atsigauti nuo patirto šoko. Kaimo gyventojai įbauginti, net vaikų nebeleidžia į netoliese egzekucijos vietos esantį stadioną. Želkūnų kaime gyvenanti daugiavaikė mama, atskubėjusi į pievą, kur ganėsi keturios jos ožkytės, išvydo kraupų vaizdą.

32-ejų metų futbolininko Luka Modričiaus šiandien laukia svarbiausia karjeros dvikova – pasaulio čempionato finale Kroatija susikaus su Prancūzija. Vos 4 mln. gyventojų turinčiai Kroatijai tai bus istorinis šansas laimėti planetos pirmenybes. Iki šiol geriausias jų pasiekimas buvo 1998-ais metais Prancūzijoje iškovoti bronzos medaliai.

Š. m. liepos mėn., Lazdijų rajone, užregistruoti keturi erkinio encefalito atvejai vienoje šeimoje. Įtariama, kad užsikrėtimas virusu galėjo įvykti per termiškai neapdorotą ožkos pieną, kadangi pastaruoju metu susirgę asmenys erkės įsisiurbimo nepastebėjo, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Kasmet Lietuvoje registruojami erkinio encefalito atvejai, išplitę per termiškai neapdorotą ožkų ar karvių pieną.

„Pirktume lietuviškus galvijus, kiaules, ožkas, triušius. Mokėtume iš karto“, – taip Uzbekistane vykusiame susitikime su Lietuvos Respublikos žemės ūkio viceministru Ryčiu Šatkausku kalbėjo šios šalies žemės ūkio viceministras Jašinas Chidirovas (Jašin Chidirov). Stiprėjanti Azijos regiono valstybė Uzbekistanas yra ilgametis Lietuvos prekybos žemės ūkio ir maisto produktais partneris.

Lietuvos gėjų lyga (LGL) atidžiai skaičiuoja Seime registruojamus homofobiškus įstatymų projektus ir stengiasi užkirsti jiems kelią. Tačiau seimūnas Petras Gražulis apie tokią aršią kovą turi savo nuomonę. LGL užkliuvo Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūno siūloma Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisa, siūlanti numatyti administracinę atsakomybę už šeimos niekinimą kalbomis, demonstruojamais daiktais, plakatais, šūkiais.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šeštadienį Kaune baigėsi tradicinė žemes ūkio ir maisto paroda „AgroBalt 2014“. Joje pristatyta naujausia įmonių ir ūkininkų produkcija, ypač gausi gyvulininkystės paviljono ekspozicija. Čia lankytojai galėjo pasigėrėti veisliniais gyvuliais, pamatyti žirgų parodomąją programą. Augintojai džiaugiasi, kad veisliniais žirgais, ypač ristūnais, domisi vis daugiau jaunų žmonių, užsiimančių žirginiu sportu.

Turėtume ir mes pasimokyti iš šių naminių gyvuliukų džiaugtis mažais dalykais. Pakanka lanksčios skardos lakšto – ir žaidimų aikštelė paruošta. O ožkos išties moka linksmintis pačios ir dar kitus šypseną išspausti priverčia po sunkios darbo dienos.

Dviejų Rumunijos miestelių meras teigia, kad sausį, kai rumunams ir bulgarams bus leista be apribojimų atvykti į Jungtinę Karalystę, pusė jo vadovaujamų miestelių gyventojų išvyks į Didžiąją Britaniją. Jo teigimu, nemažai žmonių jau išvyko į Prancūziją, Italiją ir Ispaniją. Kaip skelbia dienraštis „The Daily Mail“, meras Koller'is Gabriel'os-Adrian'as sako, jog 50 proc.

Nors turbūt šios kalnų ožkų „veiklos“ nederėtų vadinti „išprotėjimu“, nes į tokias kalnus vietas šias ožkas skatina instinktai, vis dėlto tai atrodo išties ekstremalu.

Vos porą dešimčių kilometrų nuo Vilniaus nutolusiame Griciūnų ekologiniame ožkų ūkyje savaitgalį įvyko „Gurmanų fiesta“. Šio renginio sumanytojos Dalios Ėmužytės visur buvo pilna – ji rūpinosi, kad visi šventės svečiai jaustųsi sotūs, neištroškę, rengė sūrio gamybos pamokas, o radusi laisvą pusvalandį savo ūkį aprodė „Valstiečių laikraščio“ žurnalistams bei sutiko atsakyti į jų klausimus. Šventė Griciūnų ekologiniame ožkų ūkyje organizuojama jau trečią kartą.

Šiemet kovo 16 d. voverinės beždžionėlės tamarinai: tėvas Cezaris ir mama  Cornelia susilaukė 2 jauniklių, kurie  puikiai auga, yra judrūs, žaismingi ir mieli. Senasis voljeras šiai padidėjusiai šeimynai pasidarė jau ankštas, todėl prieš savaitę jos perkeltos į erdvesnį ir gražesnį. Šiuo metu jos puikiai bendrauja su savo naujais kaimynais, taip pat voverinėmis beždžionėlėmis- marmozetėmis. Lietuvos zoologijos sode tamarinų jauniklių nebuvo jau gerą dešimtmetį.

Tyrimas atskleidė, kad šie gyvuliai, pakeitę gyvenamąją vietą ir veikiami kitokios aplinkos, gali išvystyti savitą „kalbėjimo“ manierą. Tyrėjai atrado, kad ožkų „tarmė“ kinta su jų amžiumi ir priklauso nuo jas supančios gyvenamosios aplinkos, rašo telegraph.co.uk. Taip buvo paneigtas įsitikinimas, kad šių „kalba“ yra genetinė duotybė. Tyrėjų komanda iš Londono Karalienės Marijos universiteto (angl.

Kasmet vis daugiau ūkininkų siekia pasinaudoti Europos Sąjungos parama, teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Nieko nuostabaus – juk paramos lėšomis finansuojamos įvairios išlaidos, skirtos ūkiams sustiprinti. Ožkininkystės ūkį Griciūnų kaime (Širvintų r.) puoselėjanti Andžela Dalia Ėmužytė parama žemės ūkio valdoms modernizuoti pasinaudojo jau tris kartus.

Kas pasakė, kad gyvūnai nemėgsta rizikuoti? Nuotraukose, nieko nebijančios kalnų ožkos ropščiasi į uolas ir kalnus....

JAV mokslininkai išvedė ožkavoriais pramintas genetiškai pakeistas ožkas, kurios gamina didelius kiekius medicinoje naudojamo vorų šilko. Vajomingo universiteto (JAV) mokslininkai rado būdą, kaip galima įterpti už voratinklių šilko gamybą atsakingus vorų genus į ožkų genomą, pranešė JAV nacionalinis Mokslo fondas. Tokios genetiškai pakeistos ožkos duoda pieną, kuriame yra didelis kiekis voratinklių šilke esančio specifinio baltymo.

Iš Rusijos ir Baltarusijos mokslininkų išvestų genetiškai pakeistų ožkų primilžti pirmieji litrai žmogaus pieno. Jame yra tik moters piene esančio baltymo laktoferino, pasižyminčio antibiotinėmis savybėmis. Toks pienas, pasak mokslininkų, suteiks galimybę visiems kūdikiams, kurių motinos negali jų žindyti, naudotis visais žmogaus pieno pranašumais. "Scanpix" nuotr.