Lietuvai toliau pirmaujant Europos Sąjungoje pagal infliacijos lygį, kainoms sukilus beveik 10 procentų, seimūnai kaltina Lietuvos banką smarkiai prasilenkiančiomis su realybe prognozėmis.
„Taip nusiprognozuoti, tai tikrai nedaro garbės bet kuriam ekonomistui, ir tos prognozės aš daug metų stebiu, jos niekados nepataikydavo. Per metus 2 kartus koreguodavo, o dabar skirtumas vos ne tris kartus, tai apie ką mes galim kalbėti“, – sako Seimo narys Algirdas Sysas.
Kad Lietuvos bankas nemoka daryt prognozių sako ir valstiečius paliekanti Agnė Širinskienė.
„Tai nėra pirma netiksli prognozė, aš kiek atsimenu, pandemijos pačioje pradžioje, tai buvo greičiausiai 2020 metų viduryje, tai buvo taip pat padaryta klaidų prognozuojant nedarbo lygį ar kitus rodiklius“, – teigia ji.
Būtų gerai, kad Lietuvos bankas paaiškintų žmonėms, kodėl taip įvyko. Gal buvo neįvertinti kažkokie parametrai, gal kažkas pasikeitė. Tačiau Lietuvos bankas sako, kad lyginant skaičius, reikėtų atskirti metinę infliaciją nuo mėnesinės. Lietuvos bankas sako prognozavęs vidutinę metinę infliaciją – 12 mėnesių kainų lygį, lyginant su prieš tai buvusiu 12 mėn. kainų lygiu.
„Nesusipainioti reikėtų, lyginant su mėnesine infliacija, kuri spalį viršijo 8 proc., lapkritį – 9 proc. Tai nereikėtų tų 9 su trim lyginti, nes tai skirtingi matai. Žmogus gali tarp tų skirtingų matavimų lengvai pasimesti, nutinka net ir Seimo nariams“, – kalba Lietuvos banko atstovė Kotryna Tamoševičienė.
Pastarąjį kartą, rugsėjo mėnesį Lietuvos bankas pateikė prognozę, kad vidutinė metinė infliacija turėtų siekti 3,3 procentus. Šiuo metu, įtraukiant naujausius lapkričio mėn. duomenis, vidutinė metinė 12 mėn. infliacija yra 3,7 proc., tad paklaida yra 0,4 procento. Tačiau, pirmoji Lietuvos banko prognozė metų pradžioje išties stipriai nepataikė į dabartines realijas. Tą pažymi ir seimūnas Mykolas Majauskas.
„Iš tiesų, su centriniu banku metų pradžioje diskutavome apie infliacijos prognozes ir BFK kėlėme klausimą, ar nemato infliacijos rizikos, ir ankstesnis centrinio banko vadovas buvo pažymėjęs komitete, jog tokių rizikų tuo metu neįžvelgta“, – tęsia jis.
O kovo mėnesio biudžeto ir finansų komiteto posėdyje Majauskas klausia tuometinio Lietuvos banko valdybos pirmininko apie infliacijos riziką. Tuomet Vasiliauskas atsakė, kad infliacijos šuolio rizikos nemato: „Tie visi faktoriai yra įvertinti mūsų prognozėj, ir mūsų prognozė šiems metams yra, kad infliacijos galim tikėtis 1,6 procento.“
Lietuvos bankas teisinasi, esą metų pradžioje tokį stiprų infliacijos šuolį nuspėti buvo tiesiog neįmanoma, nes jį lėmė išoriniai veiksniai.
„Tai yra žaliavų, naftos kainos brangimas, energetinių išteklių brangimas. Ir be abejonės, tai nėra tie rodikliai, kuriuos prognozuojame savarankiškai LB. Tai yra rodikliai imami ir iš ES centrinio banko. Visos institucijos, tiek Lietuvoje, tiek tarptautinės stipriai peržiūri infliacijos prognozes šiemet, kadangi viskas greitai keičiasi ir neeilinė situacija yra ekonomikoje“, – aiškina Lietuvos banko atstovė Kotryna Tamoševičienė.
Lietuvos banko prognozė yra perskaičiuojama keturis kartus per metus. Kitą planuojama skelbti dar gruodžio 20 dieną.
