Vilniaus miestas jau vieną po kito spausdina plakatus, perspėjančius gyventojus apie koronavirusą ir informuojančius, kaip nuo jo apsisaugoti. Skelbiama, kad kuo dažniau reikia plauti rankas, neliesti veido, vėdinti patalpas. Šie plakatai jau turi atsirasti ir ugdymo įstaigose – mokyklose ar darželiuose. Tiesa, kol valstybinės įstaigos ruošiasi kovoti su koronavirusu, gyventojai sako, kad panikos galėtų būti ir mažiau:
„Man atrodo, kad panikuojama yra, aišku, neduok Dieve, kad taip būtų, bet tikimės, kad viskas bus gerai.“
„Vienu žodžiu, man tai baisu, ypač tokio amžiaus kaip aš.“
„Man vis tiek, aš jau pagalvoju, mano amžius. Net pagalvoju, ai, ar nuo to, ar nuo to viruso“
„Nebijau, nusipirkau servetėlių, nusipirkau dezinfekuojančių, turiu muilų visokių.“
Naujausiais duomenimis, iš viso pasaulyje užsikrėtusių koronavirusu yra kiek daugiau kaip 81 tūkstantis žmonių, pasveikusių – daugiau nei 30 tūkstančių. Mirčių – 2770, o tai yra kiek daugiau nei 2 procentai.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras skelbia, kad koronavirusas pavojingiausias vyresnio amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurie turi lėtinių ligų.
Štai informaciją iš oficialių organizacijų gaunantis internetinis puslapis „Worldometers“ skelbia, kad tiems žmonėms, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, tikimybė mirti nuo koronaviruso padidėja daugiau nei dešimtadaliu. Diabetu sergantiems – 7 procentais, lėtine kvėpavimo takų liga, hipertenzija ar vėžiu – 6 procentais.
„Pagrinde sunkiai serga ir, deja, miršta daugiausia senjorai ir turintys lėtinių ligų. Galiu konkrečiai pasakyti, nuo visų mirusių žmonių mažiau nei 1 procentas – 0,9 procentas neturėjo jokių chroninių ligų. Taip, kad pavojingiausias tiems, kuriems pavojingas ir sezoninis gripas, ir kitos infekcinės ligos“, – sako vadovas Saulius Čaplinskas.
Kuo jaunesnio amžiaus žmogus, tuo rizika mažesnė, o vaikai, pagal turimus duomenis, perserga žymiai lengviau, greičiausiai dėl imuninės sistemos ypatumų. Tiesa, persirgus koronavirusu juo galima užsikrėsti ir antrą ar trečią kartą, o užsikrėtus ligos eiga sunkesnė.
„Vaikams mažiausiai pavojingas. Pasaulyje vaikų iki devynių metų išvis mirčių atvejų nėra buvę. Paprastai vaikai serga lengvai. Kuo žmogus vyresnis, rizika didesnė, virš 60-ies ta rizika pradeda augti gana smarkiai“, – pasakoja profesorius Vytautas Kasiulevičius.
Užsikrėsti koronavirusu galima oro lašeliniu būdu per orą, taip pat per išmatas. Todėl itin svarbu dažnai plauti rankas ir kuo mažiau liesti veidą.
Nors baimės akys didelės, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras ragina gyventojus nepanikuoti, mat kiek ir kaip ligonis sirgs, priklauso daugiausia nuo jo imuniteto ir turimų gretutinių ligų.
Statistika rodo, kad maždaug 80 proc. žmonių nuo visų užsikrėtusių serga lengva forma. 20 proc. gali prireikti hospitalizacijos, iš jų maždaug 5 proc. pakliūna į reanimaciją ir maždaug 2 proc. miršta.
„Tai yra mirštamumas, kiek mus pasiekia informacija, tarp tų žmonių, kurie turi rimtesnių, lėtinių sveikatos problemų. Arba vyresnio amžiaus žmonės, kuomet tai yra natūralu, kai žmogus, sulaukęs 80-90 metų, jo imuniniai barjerai silpsta“, – teigia epidemiologė Galina Zagrebnevienė.
Pasaulio sveikatos organizacija praneša besitikinti po trijų savaičių gauti klinikinių bandymų su vaistais, kuriais būtų galima gydyti koronavirusu užsikrėtusius asmenis.
Kelios pasaulio mokslininkų grupės kuria vakciną nuo naujojo viruso, tačiau, kol ji bus sukurta ir bus atlikti reikiami klinikiniai bandymai, prabėgs ne mažiau kaip metai.
Pranešama, kad yra derinamas gydymas su žmogaus imunodeficito virusu kovojančiais vaistais. Kai kurie mokslininkai teigia, kad vaistas nuo maliarijos taip pat galėtų būti efektyvus vaistas gydant užsikrėtusiuosius naujuoju koronavirusu.
Tačiau kol kas tokių įrodymų nėra.
