Vyriausybė kaukių grąžinimo klausimą svarstys jau kitą savaitę. Itin budrūs raginami būti ir šį savaitgalį vyksiančios Jūros šventės dalyviai. Po poros dienų ramybės susirgimų koronavirusu vėl padaugėjo – pastarąją parą jų fiksuoti devyni.
Apsauginės kaukės prekybos centruose bei viešajame transporte nebeprivalomos jau gerą mėnesį. Tačiau vilnietė Jekaterina rizikuoti nė neketina – uždarose viešose vietose saugosi ir toliau:
„Aš stebiuosi, kad žmonės taip vaikšto laisvai, tikrai, tikrai bijau. Man nesuprantamas dalykas. Taip serga pasaulis.“
Matyti ir daugiau kaukėmis veidus dengiančių pirkėjų:
„Neatsargiai elgiasi žmonės. Per daug užsikrėtimų vyksta, tai pobūviai, tai tas, tai tas. Manau, nepraėjo viskas iki galo.“
Tačiau dauguma žmonių mano, kad koronaviruso pavojus, bent laikinai, pranykęs, o kaukių grąžinti visai nebūtina:
„Nemanau, kad reikėtų. Kaip ir nėra dabar didesnio susirgimų skaičiaus.“
„Kol kas jaučiuosi saugiai.“
Visgi pagalvoti apie kaukes gali tekti priverstinai. Vyriausybė jau kitą savaitę vėl svarstys galbūt atnaujinti privalomą kaukių dėvėjimą renginiuose, prekybos centruose, viešajame transporte.
Jeigu iki šiol valdžia kartodavo, kad tokių priemonių teks imtis susirgimų skaičiui pakilus vidutiniškai iki dešimties atvejų kasdien dvi savaites, dabar jau kalba, kad svarbūs ir kiti kriterijai.
„Aišku, tas skaičius augantis kelia nerimo, tačiau yra ir tokie elementai – iš kur tie nauji atvejai. Jeigu daugės tokių atvejų, kai negalime paaiškinti, iš kur užsikrėtė, jau nebeatsekame, tai keltų didžiausią susirūpinimą“, – sako viceministrė Kristina Garuolienė.
Po poros ramesnių dienų pastarąją parą šalyje fiksuoti devyni nauji koronaviruso atvejai. Trys iš jų susiję su šeimos švente, trys įvežtiniai.
Tačiau, pavyzdžiui, kaip užsikrėtė vienas alytiškis, nėra aišku. Ir tokių sunkiai atsekamų pavienių atvejų vis daugėja. Kaip aiškina Kauno Sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas, tai pamažu jau kelia nerimą.
„Kalbant apie savaitgalio atvejus ar ketvirtadienį paskelbti duomenys rodo, kad tų plitimų yra didesnė geografija. Tai neramina, kad viruso plitimas pradeda atsinaujinti populiacijoje“, – pasakoja mokslininkas Mindaugas Stankūnas.
Skaičiai vėl augti pradėjo nuo liepos pradžios, nors nuo karantino pabaigos birželio viduryje atvejų būdavo vos vienas kitas. Tad, pasak Stankūno, jau reikėtų susimąstyti apie didesnę apsaugą – dėl savo pačių gerovės.
„Pagrindinis dalykas – kad nepasikartotų tai, kas buvo kovo, balandžio mėnesiais. Tai tie nedideli suvaržymai apsunkins mus, bet leis išvengti to, kai reikėjo visiškai užsidaryti, kai niekas nevyko“, – teigia M. Stankūnas.
Specialistai tikina, kad ūgtelėję susirgimų skaičiai dar nereiškia vadinamosios antrosios bangos, nes pirmoji dar nesibaigė. Tačiau medikai ir mokslininkai perspėja, kad antroji banga kitas valstybes užklumpa dar staigiau ir skaudžiau nei pirmoji.
„Jeigu stebime šalis, kuriose antrasis pikas pasireiškė, ten situacija tikrai baisi. Imkime konkretų pavyzdį, apie ką dabar visas pasaulis šneka – Australija. Pagal sergančiųjų skaičių, kuris Viktorijoje šiuo metu – dabar 3 ar 4 kartus viršija tai, kas buvo kovo-balandžio mėn“, – kalbėjo M. Stankūnas.
Be to, rudenį medikams teks iššūkis bandyti atskirti, ar simptomai reiškia koronavirusą, ar gripą, ar kitą infekcinę ligą. Iššūkių kelia ir kur kas artimesni renginiai, pavyzdžiui, jau šį savaitgalį vyksianti Jūros šventė. Ministerija davė nurodymų jos rengėjams.
„Įpareigojame kontroliuojančias institucijas, kiek galima, kad užtikrintų saugų atstumą Jūros šventės metu, kad sumažintume riziką užsikrėsti“, – sako K. Garuolienė.
Neprarasti budrumo, laikytis atstumų bei higienos reikalavimų raginami ir šventės dalyviai, ir bet kur kitur besilankantys žmonės. Šiuo metu Lietuvoje koronavirusu tebeserga 256 žmonės, per šimtą – izoliacijoje.
Epidemiologai primena pasverti rizikas prieš keliaujant į užsienį. Beje, jau rytoj į rizikingų užsienio valstybių sąrašą tikriausiai bus įtraukta Ispanija.
Tai reiškia, kad iš jos grįžus teks dvi savaites izoliuotis, ir tai daryti jau savo lėšomis. Valstybė grįžusiesiems iš vadinamųjų pavojingų valstybių laikino nedarbingumo nebesuteiks.
