nauji atvejai

Specialistai skelbia, kad pirmąjį Lietuvoje nustatytą braziliškosios atmainos atvejį parsivežė po Pietų Ameriką ir Europą pakeliavęs kaunietis. Imunologai aiškina, kad braziliškoji atmaina kelia didžiulį susirūpinimą, mat ja užsikrečia ir tie, kurie jau anksčiau persirgo COVID-19 liga. Lietuvoje pirmą kartą aptikta braziliškoji koronaviruso atmaina. Ji nustatyta žmogui, kuris keliavo po Pietų Ameriką, lankėsi ir Europoje – Italijoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė toliau keliauja po Lietuvą – ragina skiepytis ir antivakserius, ir senjorus, kurie dvejoja dėl vakcinų. Tiesa, po vizito Trakų rajono savivaldybėje Šimonytė pripažino karčia tiesą – ir čia yra tokių gyventojų kurie vis dar laukia „Sputnik“ vakcinos ar skiepų  bijos labiau nei mirties. O rusiškų skiepų besitikintiems žmonėms premjerė kartoja – Lietuva šios vakcinos nepirks.

Jau po poros metų Lietuvos sveikatos sistemos laukia griūtis. Tokios niūrios prognozės skrieja iš pačių medikų ir universitetų atstovų lūpų. Daugiau kaip pusė visų Lietuvos gydytojų yra pensininkai, o rezidentų skaičius netgi mažėja, taigi pakeisti vyresnius kolegas nebus kam. Ligoninės ir universitetai ragina valdžią didinti valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų skaičių. Ministerija atkerta, kad trūksta pinigų, o situacija nėra tokia jau prasta.

Lietuvoje valdžia svarsto įteisinti galimybių pasą. Skaitmeninis ar popierinis dokumentas suteiktų privilegiją paskiepytiems, COVID-19 persirgusiems ar ištestuotiems gyventojams mėgautis šiuo metu uždraustais malonumais. Tarp tokių privilegijų – galimybė dalyvauti masiniuose renginiuose, koncertuose, apsilankyti sporto klubuose, baruose, klubuose, restoranuse.

Karantinas perpildė ne tik dalies gyventojų, bet ir valdžios institucijų kantrybės taures. Po muzikos apdovanojimų M.A.M.A., policija pradėjo administracinę teiseną dėl karantino taisyklių pažeidimo. Apdovanojimų organizatoriai apgailestauja, jei dalis dalyvių per daug atsipalaidavo. Prezidento Gitanos Nausėdos nuomone, dėl karantino sukeliamų aistrų kalta Vyriausybė.

Vyriausybė Lietuvoje griežtina karantiną. Nuo kovo 27 d. iki Velykų pabaigos, balandžio 6-osios bus draudžiama be pateisinamos priežasties kirsti savivaldybių ribas. Prie įvažiavimų į savivaldybes patikros postuose vėl tvarką prižiūrės policijos pareigūnai. Nuo šeštadienio taip pat startuoja privalomas darbuotojų testavimas nuo COVID-19.  Palangoje patruliuojantys pareigūnai tikrina, iš kokių savivaldybių į miestą atvažiavo žmonės.

Karantinas Lietuvoje geriausiu atveju galėtų švelnėti tik po Velykų. Tokią žinią paskelbusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė aiškina, kad sergamumo rodikliai Lietuvoje toliau prastėja. Gyventojai gali sulauktii ne palengvinimų, o naujų ribojimų – padėtis ypač sudėtinga pietryčių Lietuvoje. Esą Vilnius gali būti vienas pirmųjų miestų, kur karantinas bus griežtinamas.

Kėdainių rajone bei Vilniuje aptikta Pietų Afrikos Respublikos koronaviruso atmaina, kuri ne tik sparčiau plinta, bet ir geba apeiti dalies gamintojų skiepų sukurtą imuninį atsaką. Mokslininkai kalba apie Lietuvoje jau kylančią trečiąją koronaviruso bangą, o premjerė Ingrida Šimonytė ne apie karantino švelninimą, bet apie jo griežtinimą.   Vilniuje prie parduotuvių tįsta žmonių eilės, gyventojai laukia žinios apie dar labiau laisvėjančius suvaržymus.

Vyriausybė ieško būdų, kaip kuo daugiau žmonių priversti nuolat testuotis. Seime skinasi kelią įstatymas numatantis, kad daugybės profesijų darbuotojai, turintys kontaktą su kitais žmonėmis, privalėtų kas savaitę testuotis.  Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad testai nebus privalomi, tačiau jų nepasidarę nebegalės dirbti ir nebegaus darbo užmokesčio, arba bus siunčiami į nuotolinį darbą.

Bandant užkirsti kelią naujoms koronaviruso atmainoms patekti į Didžiąją Britaniją, šalyje įvesta nauja atvykimo tvarka.  Iš daugiau nei 30-ties Pietų Amerikos, Afrikos ir Europos šalių atvykstantys žmonės – 10 dienų privalės praleisti specialiuose karantino viešbučiuose, o už viešnagę susimokėti. Tuo metu Vokietija iš dalies uždarė sieną su Austrija ir Čekija, tačiau Kelno mieste vis tiek surengtas karnavalas.

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė piktinasi, kad oficiali savivaldybės sergamumo statistika nesutampa su realia. Anot Ž. Pinskuvienės, į šiuo metų sergančių gyventojų sąrašus įtraukti net ir prieš 2, 3 mėnesius sirgę ir pasveikę gyventojai.  Ir Ž. Pinskuvienė, ir dalis kitų savivaldybių merų Vyriausybę spaudžia atleisti ribojimus, jei užsikrėtusiųjų ten mažiau.

Lietuvos mokslininkai kovą su koronavirusu bando paversti lengvesne ir sukūrė būdą, kuris leidžia perpus sutrumpinti ilgai trunkančius COVID-19 tyrimus. Tokia pažanga leistų sumažinti eiles laboratorijose, o atsakymą, ar serga COVID-19, žmogus galėtų gauti greičiau.  Vilniaus universiteto Santaros klinikų laboratorijose Lietuvos mokslininkai ne tik kasdien tiria COVID-19 ėminius, bet ir ieško priemonių, kurios leistų palengvinti kovą su pandemija.

Lietuvos gyventojams teks apsišarvuoti kantrybe. Šalyje sergamumas krinta, tačiau pagrindinių karantino ribojimų švelninimą išvysime dar negreitai. Sveikatos ekspertai prognozuoja, kad ženklių pokyčių gyventojai turėtų tikėtis vasario pabaigoje, kovo pradžioje. Daugiausiai dėmesio šiuo metu valdžia skiria mokykloms, kurias norima išlaisvinti greičiausiai. Štai, ką mano gyventojai: „Išvažiuoti pas gimines ir artimuosius.“ „Triukšmo, turbūt, nes viskas uždaryta, viskas merdi.

Lietuvoje COVID-19 galėjo persirgti apie pusė milijono šalies gyventojų. Tokius spėjimus pateikia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, kuris kartu su premjere užsimena apie karantino sąlygų švelninimą, ribojimų atšaukimą. Jei sergamumo rodikliai toliau mažės karantino taisyklės reikšmingai galėtų pradėti keistis jau vasario mėnesį. Paulauskai, 93-ijų Jonas ir 89-erių Stasė, COVID-19 susirgo pirmosiomis gruodžio savaitėmis. Garbaus amžiaus vilniečiai koronavirusu užsikrėtė nuo artimųjų.

Koronaviruso židiniai ir toliau liepsnoja senukų globos namuose. Vien vakar Antavilių pensionate nustatytas pusšimtis naujų užsikrėtimo atvejų, o per pastarąsias kelias savaites – beveik 300. Globos įstaigos visoje Lietuvoje jau beveik tapo išgyvenimo stovyklomis, kuriose persirgo ar vis dar serga beveik pusė visų gyventojų. O šimtai jų mirė. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė pripažįsta, kad pažeidžiamiausi visuomenės nariai paliekami likimo malonei, nes nenorima perkrauti ligoninių.

Lietuva neteko dar vieno gydytojo. Užsikrėtęs COVID-19 mirė 67-erių metų žinomas Klaipėdos jūrininkų ligoninės gastroenterologas. Nors sergamumas Lietuvoje iš lėto traukiasi, premjerė Ingrida Šimonytė jau konstatuoja, kad sausio 31-ąją karantinas Lietuvoje tikrai nesibaigs. Esą Lietuva turi ruoštis blogiausiam scenarijui, sparčiau plintančioms viruso mutacijoms, o karantino ribojimų švelninimo galima tikėtis tik sutvarkius testavimo strategiją.

Pasauliui jau metus kovojant su koronavirusu, apie jį sužinome vis daugiau įdomybių. Štai Italijos tyrėjai išsiaiškino, kad jų šalyje koronavirusu jauna moteris sirgo dar 2019-ųjų lapkritį. O Amerikoje pirmą kartą fiksuotas didžiųjų beždžionių užsikrėtimas koronavirusu nuo žmonių.

Lietuvoje toliau iš lėto mažėja tragiški Covid-19 sergamumo rodikliai, tačiau atlaisvinti karantino vadžias dar anksti. Mokslininkai prieš teikdami rekomendacijas Vyriausybei nori sulaukti šios savaitės rezultatų. O karantino metu tvarką palaikanti policija kovoja su gyventojais, kurie laužo taisykles ir rengia pobūvius. Žmonės masiškai buriuojasi, kartais konfliktus tenka malšinti smūgiais teleskopinėmis lazdomis ir ašarinėmis dujomis.

Lietuva ruošiasi blogiausiam. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir sveiktos ekspertai bado pirštais į kornaviruso mutacijų grėsmę, dėl kurios dar gali blogėti karantino taisyklės. Esą Lietuva negali leisti, kad joje pasikartotų Jungtinės Karalystės ar Airijos scenarijai, kai užsikrėtimų skaičiai katastrofišku greičiu kopia į dar neregėtas aukštumas. Tuo metu Kauno klinikose nuo COVID-19 mirė dar vienas jaunas jaunesnis nei 30 metų pacientas.

Lietuvoje nuo COVID-19 mirė jau aštuntas medikas. Pasvalio ligoninėje dirbdamas priešakinėse pandemijos linijose užsikrėtė ir mirė COVID-19 skyriui sutikęs vadovauti gydytojas. Epidemiologai konstatuoja: situacija stabilizavosi, sergamumo rodikliai šalyje nei auga, nei krenta. Tiesa, Lietuva visoje Europoje sąjungoje vis dar turi pačius blogiausius sergamumo rodiklius. Pasvalio ligoninėje skaudi gydytojo netektis, nuo COVID-19 mirė 66-erių metų pediatras Valentinas Virbickas.

Šios šventės, panašu, buvo vienos niūriausių Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo. Dėl nevaldomo koronaviruso, dešimtys tūkstančių lietuvių serga namuose, keletas tūkstančių kovoja dėl gyvybės ligoninėse, kiti dar neužsikrėtę ir priversti užsidaryti namuose. Tačiau jau po pusmečio, suveikus vakcinai, viskas gali apsiversti aukštyn kojom. Kai kurie ekonomistai jau ateinančią vasarą prognozuoja didžiulį atsigavimą, masines keliones, šventes ir pinigų taškynes.

COVID-19 infekcija pasiglemžė dar vieno, jau 6-ojo mediko gyvybę Lietuvoje. Mirė koronaviruso pacientus gydęs žinomas Jonavos ligoninės anesteziologas reanimatologas. Tuo metu Lietuvoje stringa COVID-19 statistika. Kyla problemų ne tik su mirčių, bet ir naujų infekcijos atvejų skaičiais. Dėl to mokslininkai toliau dalija aršias pastabas Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC), kuris nesugeba susitvarkyti su duomenimis.

Dugne esantys Lietuvos sergamumo rodikliai pramušė dar gilesnę duobę. Beveik 4000 naujų COVID-19 atvejų per dieną tokie Kalėdų atgarsiai. Tai prasčiausias rezultatas nuo pat pandemijos pradžios. Nors kaimyninės valstybėse situacija geresnė nuo 2 iki 4 kartų, Latvija įveda dar griežtesnes priemones nei Lietuvą, naujų metų savaitgaliui skelbia komendanto valandą. Tuo metu Lietuvos Vyriausybė nutarė palaukti, apie ribojimų keitimą žada galvoti po Trijų karalių.

Lietuvoje COVID-19 pasiglemžia vis daugiau gyvybių. Per parą užregistruotos net 78 mirtys. Negana to, Sveikatos apsaugos ministerija rado net 804 neaiškiomis aplinkybėmis neapskaitytas ir į statistiką neįtrauktas virusu sirgusiųjų mirtis. Iš jų beveik pusės mirtį sukėlė būtent COVID-19. „Mes netekome savo kolegės, mes netekome savo įkvepėjos, mes netekome savo palaikytojos“, – sako globos namų direktorė socialiniam darbui Rita Taraurienė.

Savivaldybių ribų dėl karantino ribojimų negalėję kirsti Lietuvos gyventojai Kalėdas sugalvojo švęsti kitose viešose vietose. Policija žada daugiau dėmesio skirti ne tik miesto eglėms, bet ir parkams ar paplūdimiams prie vandens telkinių, kur žmonės švenčių metu pradėjo būriuotis.

Naujų koronaviruso atvejų skaičius artėja prie 4000, antrą dieną iš eilės pusšimtis aukų. Ir tai dar nepabaiga. Medikai su nerimu žvelgia į paskutines metų savaites, mat, dalis naujų susirgusiųjų po savaitės atsidurs ligoninėse. medikai baiminasi ir ateinančių 4 laisvų dienų, kai laukia ligonių antplūdžio.  Norinčių tirtis privačiai skaičius prieš šventes išaugo, o testo kainos kai kur šoko net iki 150 eurų. Specialistai įspėja – pasidarius testą važiuoti pas artimuosius vis tiek nesaugu.

Iš karto po Kalėdų – jau šį sekmadienį Lietuvoje nuo koronaviruso bus skiepijami pirmieji medikai. Sveikatos apsaugos ministerija žada, kad iki Naujųjų metų į Lietuvą atkeliaus dar viena nedidelė bendrovės ,,Pfizer“ ir ,,Biontech” vakcinos partija. Gydymo įstaigos jau sudarinėja fronto linijose dirbančių ir nuo Covid-19 ketinančių skiepytis medikų sąrašus.

Savaitgalį policijai ribojant judėjimą tarp savivaldybių, apsigręžti ir vykti ten, iš kur atvyko, teko trylikai tūkstančių žmonių, per du šimtus jų sulaukė protokolų su baudomis, pavyko pričiupti net ir iki tol pareigūnų ieškotus asmenis. Protokolą „užsidirbo“ ir valstietė Agnė Širinskienė – ši pareigūnams aiškino, kad vyksta į degalinę, tačiau tuo savo kelionės nebaigė, todėl pareigūnai ją pasitiko prie maisto prekių parduotuvės, seimūnei gresia bauda.

Sparčiai daugėja COVID-19 sergančių medikų. Patikrinus Vilniaus universitetinės ligoninės personalą paaiškėjo, kad kas dešimtas darbuotojas serga, visi atvejai – besimptomiai. Lietuvos ligoninėms jau ėmė trūkti ir COVID-19 pacientams reikalingo deguonies. Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė dėl koronaviruso profilaktiškai ištyrė savo darbuotojus. Ištyrus 1300 iš 1800-us darbuotojų, paaiškėjo, kad kas dešimtas COVID-19 testas – teigiamas.

COVID-19 pasiglemžė vieno iš medikų sąjūdžio įkūrėjų gyvybę, Mažeikių ligoninė prarado 57-metį chirurgą. Miręs medikas, anot ligoninės vadovo, kitomis rimtomis sveikatos problemomis nesiskundė. Tuo metu Seime mokslininkai skelbia, kad koronaviruso pikas nepasiektas. Į tai reaguoja ir Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė: valdžia garsiau pradeda kalbėti apie nepaprastosios padėties įvedimą ir komendanto valandą.

Per vakar nuo koronaviruso Lietuvoje fiksuotos 44 mirtys, o atvejų skaičius vėl kone trys su puse tūkstančio. Medikai atvirai rėžia, kad užsikimšus ligoninėms jau dabar tenka rinktis, kurį pacientą gydyti, o kurio ne. Visiems tiesiog neužtenka reikalingos aparatūros. Sveikatos apsaugos ministras įžvelgia grėsmę, kad visa Lietuvos ligoninių sistema gali subyrėti per ateinančias 2 savaites. Skelbiamas Lietuvos savaitės sergamumas COVID-19 pats didžiausias visame pasaulyje.

Lietuvoje nuo Covid-19 per parą mirė dar 38-i žmonės. Tai didžiausias koronaviruso aukų skaičius nuo pandemijos pradžios. Mokslininkai su nerimu žvelgia ir artėjančias didžiąsias metų šventes ir pateikia kelis įvykių scenarijus. Jei žmonės paisys naujų ribojimų jau sausį Lietuvoje galės naujus atvejus skaičiuoti ne tūkstančiais, o šimtais. Jei gyventojai ir toliau ignoruos karantino taisykles Lietuvoje naujų infekcijų, mirusiųjų skaičiai ir toliau kops į dar baisesnes aukštumas.

Lietuvos ligoninėse COVID-19 ligonių skaičius kopia į naujas aukštumas, palatose už gyvenimčą kovoja daugiau nei 2300 žmonių. Sunkiomis COVID-19 formomis serga ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Negana to, visoje rytų Lietuvoje praktiškai neįmanoma rasti dirbti galinčių medikų. Gydytojai arba serga, leidžia dienas izoliacijoje, arba išeina iš darbo dėl pervargimo. „Naktį nuėjom miegoti, pradėjo vemti ir nežymiai pakilo temperatūra“, – sako mama Vaiva.

Lietuva pagal sergamumą koronavirusu jau antra Europoje. Koronaviruso bangai neslūgstant naujai prisiekęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pareiškė – šalis ties nepaprastosios padėties slenksčiu ir puolė vardyti 3 punktų planą, kaip sieks koronaviruso valdymo. Dar vienas koronaviruso židinys įsiplieskė Kretingos vienuolyne. Dabar jau buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga šansus įgyvendinti naujojo ministro tikslus iki Naujųjų vadina nuliniais.

Infekcijos atvejų per dieną – net 3330. Daugiausia nuo pat pandemijos pradžios. Nuo COVID-19 per vakar mirė dar 31 žmogus. Štai Kaune mirė jauniausia iki šiol Covid-19 auka – 27-erių vyras. Santaros klinikose šiuo metu gydomi 6 koronavirusu sergantys vaikai, o vieno iš jų atvejis – sudėtingas. Lietuvos sergančių daugėja tūkstančiais, pilnėja šalies ligoninės, dalyje reanimacijų pradeda trūkti lovų.

Mirčių Lietuvoje daugėja. Per lapkritį Lietuvoje mirė 40 procentų daugiau žmonių nei pernai per tą patį laikotarpį. Mokslininkai tvirtina, kad šie skaičiai toli gražu ne riba, mat mirštančiųjų skaičius tik augs. Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žada aiškintis, kokios yra tikrosios mirties priežastis – dėl koronaviruso bus testuojami namuose mirę žmonės.

Lietuvoje per vakar fiksuota 3128 nauji Covid-19 atvejai, mirė 31 žmogus. Dėl įvestų ribojimų prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse įsivyrauja sumaištis. Uždarius keturis penktadalius vietų, prie dalies aikštelių tįsta automobilių eilės. Prekybininkai sako, kad ši naujovė nemažina pirkėjų srautų, žmonės automobiliams vietos ieško kiemuose ar neleistinose vietose. Laikinoji valdžia pripažįsta, kad ribojimai taisytini, bet jų nekeičia.

Kai kuriose šalies ligoninėse jau trūksta lovų koronaviruso pacientams, o ir medikai, užsikrėtę koronavirusu, krenta kaip lapai. Dėl užsikrėtusių ar saviizoliacijoje esančių medikų trūkumo kai kuriose šalies ligoninėse tenka stabdyti chirurgijos, akušerijos ir daugybę kitų medicininių paslaugų. Visgi medikai su baime laukia šventinio laikotarpio ir sako, kad pacientų piko dar nepasiekėme.  Išskirtiniai vaizdai iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės.

Per parą 36 mirtys nuo koronaviruso ir 1388 infekcijos. Tokia naujausia Covid-19 statistika. Per parą mirė daugiausiai žmonių Lietuvoje nuo pat pandemijos pradžios. Tiesa, Covid-19 grėsmė rūpi ne visiems. Medikams toliau reikia ne tik gydyti, bet ir kovoti su viruso egzistavimą neigiančiais neadekvačiais gyventojais. Vykstant Vyriausybių pasikeitimui, kol kas neaišku, kaip keisis Covid-19 ribojimų politika Lietuvoje.

Situacija slysta iš rankų: 2514 naujų COVID-19 infekcijų perą. Tokio aukšto sergamumo Lietuva dar nebuvo mačiusi. Vilniaus ligoninės skelbia, kad kitą savaitę visame regione gali pritrūkti medikų, kurie gydytų COVID-19 sergančius ligonius. Vilniaus miesto klinikinė ligoninė galutinai užveria planinių paslaugų skyrių duris. Karantinui neveikiant valdžia pristatė naujų galimų ribojimų planą, jame numato ir galimą parduotuvių uždarymą.

Seimas rengiasi nuotoliniam darbui, tačiau pasiruošimas užtruks. Seimo vadovės vertinimu, iš namų dirbti parlamentarai galės tik šio mėnesio pabaigoje. Be to, seimūnai ginčijasi, kaip reikės saugotis pašalinių asmenų, kad jie ne tik netrukdytų, bet ir už juos nebalsuotų. Aiškėja, kad nors ir turi galimybę, ne visi parlamentarai tikrinasi dėl koronaviruso, tad dalis jų piktinasi, kad Seime dirbti ir toliau nėra saugu.

Kuršėnuose mirė 37-erių sunkiaatletis Haroldas Šulcas. Tuo metu Kėdainių ligoninė išsinuomojo furgoną mirusiųjų kūnams laikyti. Per vakar Lietuvos laboratorijos nustatė didžiausią iki šiol – 2450 naujų COVID-19 infekcijų skaičių. Mirė dar 17 žmonių. Lietuva pagal sergamumą Europoje rikiuojasi trečioje vietoje. Laikinoji Vyriausybė griežčiausių priemonių nesiima, o naujas formuojamas Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas konkretaus plano neturi.

Lietuvoje nuo COVID-19 mirė iki šiol jauniausias, kitomis ligomis nesirgęs pacientas. Šiaulių medikams nepavyko išgelbėti 37-erių vyro gyvybės. Mirčių per vakar nustatyta rekordiškai daug – net 28. Vyriausybė patvirtino naujus ribojimus. Viešose vietose bus galima vaikštinėti tik poromis. Laikinasis premjeras Saulius Skvernelis žada, COVID-19 vakcinos Lietuvą pasieks dar šiais metais.

Karantino akivaizdoje lietuviai nori švęsti – ieško sodybų Kalėdoms ir Naujiesiems metams. Kaimo turizmo asociacija tikina, kad dar prieš karantiną sodybas užsisakę tautiečiai rezervacijų atšaukti neskuba ir tikisi šventes sutikti linksmai. Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtina – jei žmonės sugužės į sodybas, švęs susibūrę, po švenčių sulauksime ir trečiosios koronaviruso bangos, ir dar daugiau mirčių.

Jonavoje jau paskelbta ekstremali situacija, mat fermoje nuo koronaviruso jau nugaišo per 1200 audinių. Nuspręsta užmigdyti 40 tūkstančių žvėrelių. Bet esą tai daroma ne tik dėl viruso, bet ir dėl kailių. Juos ateityje verslininkai viliasi parduoti, o kol bus nuspręsta, ar tokie sandoriai leidžiami – kailiukai bus laikomi šaldikliuose. Jonavos pašonėje esančiame kailinių žvėrelių ūkyje „Danmink“ koronavirusas pasiglemžia vis daugiau gyvūnėlių. Jau nugaišo per 1200 audinių.

Lietuvoje sergamumas nemažėja, dėl to Aurelijus Veryga pristatė naujus ribojimus. Valdžia žada siūlyti viešose vietose leisti rinktis ne didesnėms nei dviejų žmonių grupėmis. Prekybos centrų darbo laikas nebus ribojamas, tačiau norima uždrausti reklamuoti akcijas ir išpardavimus. Veryga taip tikisi sumažinti kalėdinį žmonių srautą ne tik parduotuvėse, bet ir eglučių įžiebimo šventėse. Kauniečius, kurie atėjo pažiūrėti pagrindinės miesto eglutės įžiebimo, galima skaičiuoti šimtais.

Praėjusią savaitę Lietuvoje mirė tiek žmonių, kiek nebuvo mirę visus dvidešimt metų – užfiksuota daugiau kaip tūkstantis mirčių ir tai ne tik nuo koronaviruso. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad daugiausia mirčių siejama su širdies ir kraujagyslių ligomis, maža to, per pandemiją daugėja žmonių, kurie miršta namuose, o ne gydymo įstaigose. Medikai aiškina, kad žmonės bijo vykti į ligonines, tad nusigydo patys.

Naujas antirekordas Lietuvoje – 2339 COIVD-19 infekcijos per parą ir dar 22 mirtys. Ligonėse vienu metu gydomų COVID-19 pacientų skaičiui artėjant prie 2000, medikai bara jaunus žmones. Esą daugėja sergančiųjų rimtą ligos forma, kurie nepriklauso jokiai rizikos grupei. Jei sergamumo rodikliai ir toliau augs, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kalba, kad gali tekti uždarinėti ne tik parduotuves, bet ir mokyklas.

Koronavirusu Lietuvoje serga jau ne tik žmonės, bet ir audinės. Veisykloje prie Jonavos nugaišo beveik 200 audinių ir testai parodė, kad dalis jų užsikrėtusios koronavirusu. Kad virusas audinėse būtų mutevęs kaip Danijoje duomenų nėra. Koronavirusui plintant jau ir tarp gyvūnų, Aurelijus Veryga ragina lietuvius Kalėdas sutikti namie ir nesisvečiuoti. Tuo metu naujosios vyriausybės nariai riboti susitikimų per šventes dar nedrįsta ir ketina stebėti, kaip toliau virusas plis.