Aukščiausi Jungtinių Valstijų kibernetinio saugumo pareigūnai perspėja, kad kibernetinių Rusijos atakų gali sulaukti ne tik Ukraina, o ir bet kuri NATO šalis. Tam pritaria ir Lietuvos krašto apsaugos ministras bei karo ekspertai. Gali pasikartoti ir 2015 metų Ukrainos scenarijus, kai Kremliaus kibernetiniai piktadariai išjungė šalies elektros tinklus ir 700 tūkstančių žmonių liko be elektros.
2014 metais, prasidėjus neramumams Ukrainoje, kai Rusija aneksavo Krymą ir vėliau įplieskė karą Donbase, Jungtinėms Valstijoms ir Europos Sąjungai atsakant į Rusijos veiksmus pasmerkimu ir ekonominėmis sankcijomis, karinė įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos su jos sąjungininkais vis aštrėjo.
Štai 2015 metų gruodį Ukrainoje Kremliaus programišiai įvykdė didžiulę kibernetinę ataką prieš Ukrainą – įsilaužė į šalies elektros tinklų sistemas. Piktavaliai išsiuntinėjo vadinamąjį „Trojos arklį“ – kenkėjišką programą, įleidžiančią juos į sistemą, kurioje jau tuomet galėjo daryti ką tik panorėję. Taip sutrikdė elektros tinklų veiklą, dėl to 700 tūkstančių žmonių – pusė Ivano-Frankivsko regiono namų ūkių liko be elektros.
Tačiau tokie išpuoliai iš Kremliaus pusės nuolat moko šalį budrumo. Štai prieš kelias savaitės programišiai įsilaužė į kelių Ukrainos ministerijų puslapius, sustabdė jų veiklą, o viename iš ministerijų puslapių paliko štai šį įrašą: „Ukrainieti! Visi jūsų asmeniniai duomenys buvo įkelti į bendrą tinklą. Visi duomenys kompiuteryje naikinami, jų atkurti neįmanoma. Visa jūsų informacija tapo vieša, – teigiama pareiškime. – Tai jums už jūsų praeitį, dabartį ir ateitį. Už Volynę, už OUN UPA, už Galiciją, už Polesę ir istorines žemes.“
Krašto apsaugos ministras Anušauskas sako, kad dabartiniai neramumai politinėje arenoje signalizuoja, kad Rusija, karinę operaciją gali aktyvuoti bet kurią akimirką, todėl kibernetinių išpuolių tikėtis galime ir mes.
„Tai gali paliesti energetiką, informacinę infrastruktūrą, bet kiekviena šalis tam tiesiog turi skirti didelius resursus, mes irgi numatę juos didinti, pakankamai reikšmingai, ir manau, kad šiais ir kitais metais pavyks tuos planus įgyvendinti, bet ar būsim visiškai apsidraudę, sunku pasakyti. Sunku pasakyti, kokio lygio tos kiberatakos bus, nes ši sistema yra ganėtinai jautri“, – teigė A. Anušauskas.
Gyventojai dalinasi, ką darytų, jei įvyktų kibernetinis išpuolis Lietuvoje:
„Baisu, dumčiau į kaimą kur nors.“
„Būtų sunku be interneto, vis tiek, visos komunikacijos, viskas, būtų sudėtinga prisitaikyti ir vėl grįžti į amžių, kur nėra interneto.“
„Paleistas tas gandas, kad va čia bus, čia nieko nebus, mes esam tokia šalis, kad turėtume save žiūrėt.“
„Nuo likimo nepabėgsi šiaip jau, kaip bus, taip bus.“
„Nebaisu, tiesiog nepatogumų būtų kažkokių, baisu tai ne.“
Ekspertai siūlo ruoštis
Ekspertai sako, kad jei karinė agresija iš Putino vadovaujamos šalies nerims ir peraugs į naują lygį – kibernetinės atakos neišvengiamos, mat tai yra būtina šiuolaikinio karo dalis. Politologas taip pat neabejoja, kad kibernetinės atakos būtų vykdomos ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš Europos Sąjungos ir NATO nares, tam, kad sukeltų papildomą sumaištį ir trukdytų racionaliam sprendimų priėmimui – keltų paniką visuomenėje, kad šį taip pat darytų spaudimą politikams.
„Tikrai ne veltui tiek Europos finansų institucijos – centrinis bankas, tiek amerikiečiai yra išsiuntinėję perspėjimus ir aiškias rekomendacijas, kad būtų papildomai patikrinti kibernetinio atsparumo gebėjimai, visų pirma finansinėms institucijoms, valstybės įstaigoms, ir manau, kad dabar ta parengtis kibernetinė turėtų būti irgi gerokai padidinta, kaip yra ir karinėje srityje“, – sakė politologas Tomas Janeliūnas.
Anušauskas taip pat sako, kad ketina didinti ir kibernetinio saugumo specialistų pajėgas, tačiau kol kas tam nėra pinigų.
„Žinoma, iš privataus verslo pritraukti specialistus mums yra dėl atlyginimo apribojimų, kuriuos numato krašto apsaugos įstatymas, sudėtinga, tačiau mes numatę po poros mėnesių Seimui pateikti įstatymų pakeitimus, kad tiems specialistams, kurie susiję su šiom sritim, galėtume mokėti rinkos sąlygų atlyginimus, nes priešingu atveju neturėsim tų žmonių“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Kibernetinio saugumo specialistas Lukas Apynis rodo, kaip vieną kibernetinę ataką aptiko kompiuterio duomenų apsaugos sistema.
Apynis sako, kad kenkėjiškoms atakoms struktūros turi būti pasiruošusios būtent su panašių apsaugos sistemų pagalba. Taip pat tiesiog neleisdamos sistemoms turėti spragų, kuriomis priešai gali bandyti pasinaudoti.
„Jei laiku nėra atnaujinamos informacinės sistemos, serveriai, per juos galima įsilaužti į sistemas, tai, žinoma, kaip ir minėjau, reikia naujinti sistemas, prižiūrėti, ir būtent šiais laikais, kai vyksta daug kibernetinių atakų, yra informuojami ir valstybės sektoriai, kaip apsisaugoti nuo jų“, – teigė L. Apynis.
Anot Apynio, jei kenkėjiškų atakų atgrasyti visgi nepavyktų – šalyje dingtų elektra, taip pat internetas, su kuriuo susietos visos svarbiausios sistemos – bankinės, logistikos, komunikacijos bei medicinos, tam atkurti gali prireikti ir paros.
„Pirmiausia, kritinis mąstymas, išlikti ramiems. Vis tiek infrastruktūros bus atstatomos, nepanikuoti, ir tiesiog išlikti ramiems, visa informacija vis tiek bus paskelbta apie situaciją“, – sakė L. Apyinis.
O kol kibernetinių atakų grėsmės purto valstybines institucijas, propagandinės atakos iš Rusijos toliau tvindo interneto platumas. Sausį vėl pasiektas rekordas – 583 melagienos, iš kurių daugiau nei pusė nukreiptos į gynybos temą.
„Dominavo dvi temos – NATO ir Rusijos santykiai ir tai kas liečia Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes, tai mūsų narystė NATO. Būtent dėl paaštrėjusios geopolitinės situacijos – Rusijos sutelktų pajėgų prie Ukrainos sienos, ir dėl vykstančių derybų Ženevoje, tame kontekste buvo dažnai minimos ir Baltijos šalys, kad jos prarado savo vertę, kad nėra reikšmingos NATO valstybės, ir kad dėl saugumo garantijų NATO juos tiesiog paaukos“, – teigė Lietuvos kariuomenės atstovė Auksė Ūsienė.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, kibernetinių incidentų pernai padaugėjo 25 procentais, o su kenkimo programinės įrangos platinimu susijusių incidentų skaičius – net 49 proc. Be to, pernai fiksuotos septynios hibridinės atakos, o gruodį – viena didžiausių, kai pasinaudojant interneto svetainių turinio valdymo sistemų saugumo spraga, buvo įsilaužta į 24 viešojo sektoriaus interneto svetaines, kur buvo publikuojamos melagienos.
