Ekonomistai sako, kad maitinimo paslaugų kainos Lietuvoje per septynerius metus išaugo beveik 50-čia procentų ir tai yra didžiausias augimas Europoje. Šiems Eurostato birželį paskelbtiems duomenims pritaria ir vilniečiai.
„Viskas iš tikrųjų brangsta labai, kad ir ta pati kava tarkim atrodo pradžioj kainavo, tai vis 10 centų brangiau. Tikrai. – Per piniginę jaučiasi? – Jaučiasi. Kai dar du vaikus turi, tai tikrai.“
„Nežinau, nevaikštau. – Nevaikštot? Per brangu? – Ne pagal piniginę.“
„Einam tik alaus išgerti, tai vat dabar nu nežinom, truputį reikia atsipalaiduoti. Pažiūrėsim, kokios kainos, seniai nebuvom.“
„Realiai taip taip, pakilo. Pagal Palangą, pavyzdžiui, žiūrint ten iš vis.“
„Vajezau, per 7-erius metus tai tikrai pakilo, vos ne trigubai, garantuotai, nes aš pamenu kavos puodelis būdavo 80 centų kavinėje, dabar 2 eurai , vos ne su puse, tai kainos siaubingai iškilusios. Nešamės savo kavą, tai vat dabar prie kavinės tai aš, pavyzdžiui, esu su termosu dabar.“
„Aš buvau Vokietijoje, pavyzdžiui, ten gėriau pigiau nei čia.“
Vilniečių žodžius patvirtina ir ekonomistas Žygimantas Mauricas: „Mes esame pasiviję jau Latviją, Estiją, esam brangesni nei Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, brangesni nei Portugalija, čia neseniai aplenkėm, praktiškai jau brangesni nei Graikija. Ir labai panašus lygis mūsų kaip Ispanijoje. Dar aišku pigesni nei Italijoj, Prancūzijoj, bet tas atotrūkis ir gi nėra kažkoks tai didelis. Jis tikrai jau nebe kartais skaičiuojamas kaip buvo anksčiau, jau yra tik kelios dešimtys procentų.“
Kad žmonėms atėjusiems į kavinę ar restoraną reikia labiau praverti piniginę pripažįsta ir patys verslininkai. Anot jų, tam įtakos turėjo vieni didžiausių pridėtinės vertės, akcizo ir su darbo santykiais susiję mokesčiai Europos Sąjungoje.
„Be abejo, tos kainos jos atitinka tai, kas rašoma statistikoje, tai toks kilimas jis yra, bet mes tas kainas galėjome išlaikyti tik tol, kol buvo maži atlyginimai“, – sako „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis.
Tačiau kilo ne tik kainos, bet ir atlyginimai. „Paprastiems žmonėms yra svarbu tai, kad kainos augtų ne taip sparčiai, kaip auga atlyginimai. Paskutiniuosius keletą metų Lietuvoje darbo užmokesčio augimas buvo dviženklis, tad toks kainų augimas restoranų, viešbučių, maitinimo paslaugų dar ypač po pandemijos išaugus paklausai panašu, kad vartotojų labai stipriai negąsdina“, – teigia Lietuvos banko atstovė Eglė Coppa.
Visgi verlas aiškina, kad kylančios algos ir darbuotojų trūkumas kainas kavinėse labiausiai ir išpučia. Neva, neįdarbinant užsieniečių, kurie pakeistų nenorinčius dirbti lietuvius, darbdaviai tautiečiams moka didesnį atlygį, o tai atsiliepia vartotojui.
„O jeigu mūsų sektoriuje trūksta 15 procentų darbuotojų, tai ką jūs siūlote? Mokytojus persikvalifikuoti ar su IT sektorium konkuruoti? Eliziejaus laukuose jus ir gi prancūzus retai kada rasite. Turime galvoti iš tikrųjų apie ateitį, tapsime brangia šalimi kaip Šveicarija, tai klausimas ar mes to verti?“, – aiškina G. Balnis.
Ekonomistai įžvelgia grėsmę, kad dėl aukštų kainų maitinimo įstaigose Lietuva Europoje gali prarasti konkurencingumą ir būti išbraukta iš turistų žemėlapių. Dėl to su didėjančia kaina turi būti ir atitinkama maitinimo paslaugų kokybė, vystomas gastronominis turizmas. Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, priešingu atveju Lietuvą gali ištikti Estijos likimas, kur dėl aukštų kainų kavinėse ir restoranuose, bet nepasiūlius nieko išskirtinio, drastiškai sumažėjo turistų.
„Reikia neišvengiamai didinti ir kokybę ir pereiti jau į tą aukštesnę lygą ir pavyzdys galbūt geras būtų Danija, kurioje yra jau kelios dešimtys Michelin restoranų. Danija ne taip seniai išgarsėjo kaip valstybė, grynai tokio gastronominio turizmo vienas iš centrų. Tai yra labai neįprasta Šiaurinei šaliai“, – sako Ž. Mauricas.
Verslininkai ramina, kad maitinimo paslaugų kokybė nesuprastės.
„Kodėl Šveicarijoje jūs nerasite restoranuose praktiškai neekologiškų produktų dėl to, kad yra tokia didelė kaina, bet darbo užmokestis sudaro tokią didelę dalį, kad klientui kitaip neįmanoma pateisinti tos kainos kaip gaminti iš labai brangių produktų“, – kalba „Amber Food“ vadovas.
Ekonomistai prognozuoja, kad maitinimo paslaugų kainos Lietuvoje gali ir toliau augti, pralenkdamos Europos Sąjungos vidurkį.
