Ekspertai tikina, kad pagalių į ratus prisikaišiojo pati socdemų vadovybė, per daug ir neaiškiai mykusi apie tai, su kuo eitų į valdžią, o su kuo – ne. Politologai aiškina, kad kairieji serga ta pačia liga, kaip ir kitos politinės kryptys – dėl valdžios flirtuoja su visais, o iš tikrųjų – stinga tapatybės.
Turbūt geriausiai socialdemokratų nuotaikas rinkimų naktį atspindėjo šis vaizdelis: vos pusė vienuoliktos vakaro, o štabe daugiau žurnalistų nei pačių politikų – beveik visi jau išsiskirstę. Tik keletas vynioja paguodos kepinį. Liūdesio priežastis akivaizdi – Palucko vedami socialdemokratai surinko vos 9 procentus balsų, nors dar vakaro pradžioje tikėjosi pergalės. O jau kitą dieną po rinkimų Gintautas Paluckas pareiškė, kad antrajame ture partija rems „valstiečių“ kandidatus. Ir šiandien neatmeta koalicijos su buvusiais priešininkais.
„Mes atmetam tik dešinės koaliciją ir socialdemokratų jungimąsi su konservatoriais. Visos kitos galimybės teoriškai egzistuoja“, – sako socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas.
Kokią žinią tai siunčia rinkėjams? Supranta ir ne visi partijos kolegos, ne vienas ir ne du jų viešai kritikuoja tokį Palucko ryžtą šlietis prie buvusių priešininkų, nuo kurių koalicijos patys atsiskyrė kadencijos pradžioje.
„Mes nesam kieno nors ir nenorim būt kieno nors priedas ar pastumdėliai. Dėl to išėjom iš koalicijos prieš 3 metus, nes norėjom išlikti orūs“, – pasakoja socialdemokratas Julius Sabatauskas.
„Mano įsitikinimu, tai būtų nenuoseklu, nes 2017 m., kai įvyko skilimas – būtent dėl to, kad patys socialdemokratai apsisprendė, kad jiems nėra pakeliui su valstiečiais“, – teigia politologas, socialdemokratas Liutauras Gudžinskas.
Paluckas tikina, kad gali būti pakeliui.
„Ar mes eisime į koaliciją, ar ne, priklausys nuo to, ar priims mūsų programą, ar pasimokė iš savo klaidų. Viskas elementaru. Nematau jokio vertybinio prieštaravimo“, – kalbėjo G. Paluckas.
Kitaip atrodo politologams bei apžvalgininkams. Palucko skubą remti valstiečių kandidatus jie aiškina tuo, kad analogiškos paramos vienmandatėse trūks plyš reikia jiems patiems, o ir Paluckui, kuris Utenos apygardoje nusileidžia konservatorių kandidatui. Tad ir reakcija esą išskaičiuota.
„Dėl to, kad buvo labai netikėtas smūgis, nesitikėjo, kad jie gaus tiek mažai mandatų“, – sako politologė Jūratė Novagrockienė.
„Sujaukė žmonėms protą. Didžiąją kadencijos dalį, būdami opozicijoje, socdemai negailėjo kritikos valdantiesiems, o paskui, prieš pat rinkimus, kalbėti, kad tokia koalicija galima. Nebuvo aišku, ką tu gausi balsuodamas už socdemus – ar kažką panašaus, tą patį Karbauskį“, – pasakoja apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.
Karbauskis irgi ženkliai prisidėjo prie socdemų bėdų, prieš pat rinkimus pradėjęs kalbėti, kad, balsuodami už socialdemokratus, „premjere rinkėjai gaus Šimonytę“. Planas suveikė ir dalis socdemų balsų perėjo patiems valstiečiams ir jų kompanionams darbiečiams. O tai, jog socialdemokratams antrą kadenciją iš eilės, panašu, teks dirbti opozicijoje, pagrįstai kelia aistras pačioje partijoje.
„Nesutarimas viduje, kuris kuo toliau, tuo labiau ryškėja tarp senbuvių ir santykinio jaunimo“, – teigia J. Novagrockienė.
Beje, pasak Novagrockienės, nuo pat nepriklausomybės atgavimo vadinamasis socialdemokratų „kairumas“ kėlė klausimų.
„Rėmė verslą stambųjį, nereikia galvoti, kad vargšus labiausiai rėmė. Taip ir neįvedė progresinių mokesčių, nes visada nenorėjo apmokestinti didesnes pajamas turinčių gyventojų. Jie praktiškai propaguoja tai, ką dabar Laisvės partija propaguoja – tai yra teisės“, – kalbėjo J. Novagrockienė.
Tačiau mažai kas šiandien socialdemokratus įvardytų pagrindiniais žmogaus teisių ar tautinių mažumų klausimų kėlėjais. O ir skirtis tarp Brazausko LDDP bei Sakalo, o vėliau Andriukaičio LSDP, esą vis dar juntama. Vadinasi, partija tebeieško savo identiteto.
„Reikia turėt omeny, kad yra tos dvi srovės, viduje buvo visą laiką jos. Šiandien bandoma surasti savo tapatybę“, – sako J. Novagrockienė.
Dalis socdemų tai patys pripažįsta, tačiau pirmininkas neigia.
„Kartais, man atrodo, mes šiek tiek numuilinam, nugludinam ir bandom pataikyti į viduriuką, o tai sumaišo pačius rinkėjus“, – pasakoja politologas, socialdemokratas Liutauras Gudžinskas.
„Tapatybė mūsų labai aiškiai išreikšta, tai yra klasikinė, socialdemokratiška europinė kairė“, – teigia G. Paluckas.
Tiesa, ekspertai aiškina, kad su panašiomis bėdomis susiduria ir kitos politinės kryptys, o tai reiškia, kad koalicijos sudaromos bei Seime balsuojama remiantis ne vertybėmis, o išskaičiavimu. Beje, rinkėjai irgi už partijas balsuoja irgi toli gražu nebūtinai pagal ideologijas, o iš to kyla politikų noras jiems įsiteikti. Kad ir pabarstytomis išmokomis.
„Vertybės ir vienoj, ir kitoj pusėj yra išplaukusios smarkiai, kaip matome. „Išblurinta“ ir dešinė, nes didesnio vertybių prieštaravimo tarp konservatorių ir Laisvės partijos sunku būtų besurasti“, – kalbėjo T. Ignatavičius.
„Skirtingos socialinės grupės yra ir jos nori būti atstovaujamos. Bet ką mes matom šiandien – jos norėtų atstovauti visiems. Šitas atveda prie to, kad flirtuojama tiek su vienais, tiek su kitais“, – sako J. Novagrockienė.
Socialdemokratai pirmajame ture iškovojo aštuonis mandatus, dar 12 jų kandidatų varžysis antrajame ture kitą sekmadienį.
