Šiųmečiuose Seimo rinkimuose, kaip sakė socialdemokratų lyderis G. Paluckas, jo tikslas buvo pagerinti partijos 2016 m. rinkimų rezultatą.
„Tikimės geriausio. Tikimės, kad Lietuva laimės, o socialdemokratai irgi prastai nepasirodys. Bendroje sumoje tikimės geresnio rezultato nei 2016 m. Esame tai ne kartą deklaravę“ – rinkimų naktį žurnalistams sakė G. Paluckas.
„Ištaškė“ 38 tūkst. balsų
Deja, šio tikslo partijai įgyvendinti nepavyko. Daugiamandatėje apygardoje socdemai užsitikrino aštuonis mandatus – penkiais mažiau nei 2016 m. Į antrąjį turą šiemet išėjo 12 socialdemokratų kandidatų.
Vadinasi, partija maksimalios sėkmės atveju savo mandatų skaičių gali padidinti iki 20. Tiesa, per praėjusius rinkimus LSDP antrajame ture pavyko iškovoti tik keturis papildomus mandatus.
Kitas iškalbingas rodiklis – socdemams savo balsus atidavusių rinkėjų skaičius. 2016 m. už LSDP balsavo 183 597 rinkėjai, šiemet – 108 242.
Savaime suprantama, dalį LSDP balsų „suvalgė“ nuo jos atskilusi Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP), kuri šiemet gavo 37 043 balsus. Tačiau net susumavus abiejų partijų balsus akivaizdu, kad nuo socdemų nusisuko daugiau nei 38 tūkst. rinkėjų.
Skambutis, kad kažkas negerai, skambėjo seniai
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas mano, kad tikrosios LSDP problemos prasidėjo ne šioje Seimo kadencijoje, o kur kas anksčiau – 2008 m., po to, kai Gediminas Kirkilas buvo ministru pirmininku.
„2004 m., kai buvo Brazausko ir Paulausko koalicija, socialdemokratai gavo beveik 247 tūkst. balsų. O po, mano galva, G. Kirkilo nesėkmingo buvimo ministru pirmininku, 2008 m. socialdemokratai gavo apie 145 tūkst. balsų. <...> Butkevičius 2008–2012 m., manau, gerai atbuvo opozicijoje, tai 2012 m. socialdemokratai gavo jau 251 tūkst. balsų“, – tv3.lt pasakojo V. Dumbliauskas.
Būtent 2012 m. rezultatas Seimo rinkimuose, anot V. Dumbliausko, buvo socialdemokratų pakilimo metas, tačiau po to sekusius ketverius metus Seime socdemai išnaudojo prastai.
„Mano galva, jie prateriojo tuos ketverius metus, jie nepadarė to, ką galėjo padaryti. Ir 2016 m. socdemai gavo jau tik 183 tūkst. balsų, smukimas buvo praktiškai 70 tūkst. balsų. Tai smukimas prasidėjo nuo maždaug 2012 m. kadencijos, o 2016 m. buvo skambutis socdemams, kad jie kažką negerai daro“, – prisiminė MRU docentas.
O štai paskutiniu partijai suduotu smūgiu V. Dumbliauskas įvardija LSDP sprendimą 2016 m. prisijungti prie valdančiosios koalicijos kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei po metų sekusį skilimą.
„Šitie pensininkai – bernatoniai, kirkilai, šiaulienės – nežinau, ar jie postų užsimanė, bet jie pagadino reikalą partijai, stipriai pakenkė. Net susumavus LSDP ir LSDDP šiemet gautus balsus, išeina 145 tūkst. – dar didesnis smukimas negu 2016 m. Vadinasi, socialdemokratai ir nuo 2016 iki 2020 metų darė kažką negerai“, – reziumavo V. Dumbliauskas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktoriaus, sociologo Vlado Gaidžio socialdemokratų pasirodymas Seimo rinkimuose nenustebino. Visuomenės nuomonės apklausos socdemams prognozavo 11,9 proc. palaikymą, o rinkimuose jie sulaukė 9,26 proc. balsų.
„Jie visą laiką buvo apklausose treti, šalia su Darbo partija. Jų didžiosios tragedijos įvyko 2016 m., kai jų balsus valstiečiai perėmė, ir 2017 m., kai jie suskilo, tada elektoratai į dvi dalis pasidalino. Tai dvi tragedijos buvo per ketverius metus, bet šiuo metu ypatingo reitingų šuolio nematau“, – tv3.lt kalbėjo V. Gaidys.
G. Palucko nesėkmė
2017 m. LSDP atsinaujino ir savo pirmininku išrinko jauną politiką – Gintautą Palucką, tuometinį Vilniaus vicemerą. Vis dėlto, panašu, kad net ir jaunas bei ambicingas politikas negalėjo užtikrinti socialdemokratų sėkmės šiųmečiuose Seimo rinkimuose.
V. Gaidys pastebi, kad G. Paluckas nėra pakankamai charizmatiškas lyderis, o tai turi reikšmingą įtaką partijos palaikymui.
„Socialdemokratai savo laiku turėjo populiaresnių lyderių. Pirmiausiai – Algirdas Brazauskas. Algirdas Butkevičius irgi buvo populiarus lyderis. Iš visų, kurie ten buvo, G. Paluckas mažiausiai populiarus. Bendras populiarumas jo nėra aukštas.
Bet jis ir nebuvo charizmatinis lyderis, ir nebus. Vis vien, charizmatiniams lyderiams reikia turėti prigimtinių bruožų, kurių nei užsiugdysi, nei nusipirksi. Turbūt Viktoras Uspaskichas yra pavyzdys, kad nežiūrint nieko populiarus yra. Kai išėjo iš partijos, ji pradėjo nykti, kai grįžo, tą pačią dieną vėl viskas atsirado“, – sakė V. Gaidys.
Tuo metu V. Dumbliauskas G. Palucką lygina su konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu. Du jaunosios kartos politikai, nors ir, atrodo, turi visus reikiamus duomenis, nesugeba savo partijoms pelnyti užtikrintų pergalių. Beje, konservatorių sėkmę šiuose Seimo rinkimuose V. Dumbliauskas aiškina tik partijos sąrašo lyderės Ingridos Šimonytės indėliu.
„G. Paluckas, kai tapo pirmininku, elgėsi teisingai. Atrodo, kad jis viską turi – ir aukštas, ir gražus, ir jaunas, ir protingas, ir gražiai šneka, – bet kažkas, kaip ir Gabrieliui Landsbergiui, nepavyksta. Abudu turi duomenis, o akivaizdžiai nesiseka“, – svarstė V. Dumbliauskas.
Tiesa, politologas G. Paluckui siūlo pakartoti tai, ką G. Landsbergis darė prieš 2016 m. Seimo rinkimus, ir „apvalyti“ partiją nuo ten užsisėdėjusių narių, taip pat į savo gretas pritraukti jaunų ir intelektualių politikų.
„Gal užtektų partijos pensinio amžiaus narius palydėti į patarėjus ar kitas pareigas. Vis tiek konservatoriai, matyt, prieš 2016 m. padarė stiprų atsinaujinimą – padėkojo seniesiems partijos nariams, veteranams, nors daliai iš jų tai buvo skaudu.
Mano galva, socialdemokratams trūksta daugiau jaunų intelektualų, šalia G. Palucko reikėtų energingos, jaunos, išsilavinusios, politikos, ekonomikos ar teisės mokslus baigusios moters. Jiems reikėtų ieškoti ryškesnių, intelektualių žmonių. Taip jie patrauktų miestų balsus, nes socdemai miestus – Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Panevėžį – seniai praradę“, – pastebėjo V. Dumbliauskas.
Partijos balsus „suvalgė“ kiti
Akivaizdu, kad 38 tūkst. rinkėjų, savo balso šiemet neatidavę socialdemokratams, niekur neišgaravo. Jie arba pasirinko remti kitą politinę jėgą, arba išvis nusprendė nedalyvauti rinkimuose.
„Kažkas buvo nepadaryta iki galo ir reikia galvoti, kas buvo ne taip, nes socdemai praranda kairįjį elektoratą. Jie atiduoda jį tokiems dariniams kaip Darbo partija. Darbo partija gavo 51 tūkst. balsu daugiau nei 2016 m. Aišku, ji atsikando ir valstiečių balsų, tai faktas.
Galim daryti prielaidą, kad neatėjo balsuoti kairieji, o ir bendrai aktyvumas mažesnis. Ne viską paėmė Darbo partija, tai kur tie balsai? Reiškia, žmonės neatėjo į rinkimus. Buvo nusivylimas socdemais“, – reziumavo V. Dumbliauskas.
Antrasis Seimo rinkimų turas vyks spalio 25 dieną.
