Degalinių atstovai aiškina, kad jie tokių dujų neimportuoja, neturėtų net kur saugoti ir pirštu beda į ukrainiečius, esą šias dujas per Lietuvą iš rusų perka Ukraina.
Pernai Energetikos ministras užtikrintai kartojo ir gyrėsi, kad Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų – davė net užuominą privačioms kompanijoms, kad jeigu jos bandys jas gabentis į Lietuvą, Vyriausybė imsis veiksmų. Ir visiems pagrasino žvalgytis jau ne rusiškų išteklių.
„Aiškiai susidėlioti sistemą, kuri bus tvari, nustos finansuoti žudymus Ukrainoje ir Ukrainos okupaciją“, – gegužės 5-ąją kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.
Panašu, kad ministras, turėdamas omenyje galimybę reguliuoti, kokios dujos teka valstybiniais vamzdžiais ar atplukdomos į laivą terminalą, pamiršo sunkvežimius, vežančius dujas. O jie pernai į Lietuvą riedėjo gerokai dažniau nei įprastai.
Pasaulinė naujienų agentūra „Reuters“ paskelbė, kad rusiškų automobilinių dujų srautas į Lietuvą pernai išaugo net 8,5 karto. Iki 72 tūkstančių tonų.
Energetikos ministerija situacijos nekomentuoja, sako, esą neaišku, ar tie skaičiai tikri. Be to, ministerija atkreipė dėmesį, kad naujieną rašė „Reuters“ Maskvos biuras, ko gero, remdamasis šaltiniais būtent iš Rusijos. Statistikos departamentas pateikia kiek kitokius skaičius, bet jie taip pat dideli. Per 11 mėnesių pernai įvežta virš 50 tūkstančių tonų dujų, kai 2021 metais per tą patį laikotarpį įvežta vos kiek daugiau nei 11 tūkstančių tonų.
„Rinka tiesiog iš anksto ruošėsi ES sankcijoms ir tiek Lietuvoje, tiek ir kitose ES valstybėse, galimai buvo daromas tas avansinis dujų importas tam, kad prasidėjus sankcijų režimui, tam tikrą laiką rinka turėtų dujų atsargų“, – aiškina ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Didieji degalinių tinklai aiškina, kad rusiškų dujų jie neperka. „Viada“ ir „Circle K“ nurodo, kad dujas perka lietuviškas iš „Orlen Lietuva“ gamyklos Mažeikiuose.
„Mes sutikome tiekėjams mokėti didesnes kainas vien tam, kad turėtume moralinę atsakomybę, užtikrinti, kad vartotojas pirktų dujas, kurios nėra rusiškos kilmės“, – tvirtina degalų kategorijos vadovas Rokas Laurinavičius.
Lietuviškų degalinių asociacija, vienijanti smulkesnius degalinių tinklus, taip pat atmeta įtarimus, kad būtent jie užpildė savo rezervuarus.
„Kad užsipirkti kažko ir sandėliuoti, reikia turėti kur tai daryti ir laikyti. Degalinės, ir žmonės mato, ką mato vizualiai pastatyta ant žemės ar užkasta po žeme, rezervuarai, tai praktiškai jų tiek ir yra, ir daugiau jų mes tikrai niekur neturime“, – tikina lietuviškų degalinių sąjungos direktorius Vidas Šukys.
Lietuvoje registruota beveik 100 tūkstančių automobilių, kuriuose yra sumontuota dujų įranga, bet verslininkai sako, kad automobilinių dujų poreikis yra mažėjantis.
„Jų kiekis parduodamas Lietuvos rinkoje yra toks mažas, kad tie skaičiai, kurie pateikti ir statistikos, ir agentūrų, yra absoliučiai nesusiejami su mūsų degalinių apyvarta“, – teigia V. Šukys.
„Mūsų suvokimu, tikrai nebūtinai visas produktas nusėda degalinėse, tai galima yra reeksportas“, – aiškina R. Laurinavičius.
Verslininkai sako, kad rusiškos dujos gali būti vežamos į Ukrainą. Bet Statistikos departamento skaičiai rodo, kad jei pernai iki gruodžio įsivežėme virš 50 tūkstančių tonų dujų, tai į Ukrainą iškeliavo virš 20 tūkstančių.
„Jeigu mes kiekvieną mėnesį palyginsime kiek importavome iš Rusijos į Lietuvą ir kiek tais pačiais mėnesiais eksportavome į Ukrainą, tai matysime, kad laikymas dujų saugyklose kiekvieną mėnesį Lietuvoje didėjo“, – kalba buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.
„Reuters“ kelia versiją, kad rusiškomis dujomis norėta apsirūpinti prieš vasarį, kai įsigalioja europinės sankcijos ir šioms dujoms. Bet ekonomistas sako, kad problemų dėl to nebus.
„Šiuo metu problemų dėl dujų pasiūlos nėra. Dujų kaina yra labai nukritusi, dujų pasaulyje yra išties nemažai, dujų kaina rinkose krenta ir, tikėtina, dar liks žema, tai manau, kad dujų importo prasme, problemų rasti pakaitalus rusiškoms dujoms šiais metais tikriausiai nebus“, – sako A. Izgorodinas.
„Reuters“ šaltinių teigimu, rusiškų automobilinių dujų importas į Latviją pernai augo 77 procentais, iki 232 tūkstančių tonų, o estai įsivežė 27 tūkstančius tonų – 42 procentais daugiau nei 2021-aisiais.
