Kaimyninėje Latvijoje – neregėtas infekcijos protrūkis: 30 vaikų ligoninėje, dalis kovoja dėl gyvybės

Vienoje Latvijos vaikų ligoninių dėl ūmios žarnyno E. coli infekcijos šiuo metu gydomi 16 vaikų, iš kurių 6 – intensyviosios terapijos skyriuje ir daugumai jų reikalinga pakaitinė inkstų terapija. Anot medikės, sergančių vaikų būklė itin sudėtinga.

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vyriausioji infekcinių ligų gydytoja Gunta Laizane nurodo, kad ši infekcija sunki, bet šiuo metu kontroliuojama.

Iki šiol Latvijoje nustatyti 57 E. coli infekcijos atvejai. Iš viso į ligoninę buvo paguldyta 30 vaikų.

„Tokiai mažai šaliai kaip Latvija, taip, tai didelis protrūkis. Tai didžiausias kada nors turėtas vaikų pacientų skaičius“, – sako G. Laizane.

Iš kur gali plisti ši infekcija?

Nors Latvijos užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centras naujų E. coli užsikrėtimo atvejų dabar nefiksuoja, tačiau ar protrūkis jau aprimo, kol kas epidemiologai atsakyti negali. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Mama skubiai įspėja tėvus dėl plintančios mados: dukrai plyšo žarnynas

Joniškio rajone iš mokyklos į ligoninę pristatytas apsinuodijęs paauglys

Pacientai praras teisę rinktis gydytoją: registruosis į kabinetą, o ne pas konkretų žmogų

„Registruojame atvejus, kai pacientai kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą arba kai laboratorijoje atliekami tyrimai“, – nurodo epidemiologė Sigita Geida.

Tiesa, epidemiologai iš laboratorijos gavo pirmuosius rezultatus, padedančius atsekti iš kur gali plisti infekcija.

„Pastebėjome, kad tikriausiai buvo dvi grupės, du skirtingi protrūkiai. Viename klasteryje matome, kad atvejų yra mažiau, kitame – daugiau. Taip pat nustatėme, kad yra keletas nepriklausomų atvejų“, – atkreipia dėmesį epidemiologė.

Epidemiologai sako, kad kol kas tiksliai pasakyti, kur yra E. coli infekcijos šaltinis – neįmanoma, mat tai užima daug laiko ir užsikrėtimo atvejai užfiksuoti didelėje Latvijos teritorijoje: daugiausia jų Rygoje, Siguldoje, Liepojoje ir kituose miestuose.

„Dabar mūsų užduotis – suprasti, kas jungia šiuos skirtingus klasterius. Yra skirtingų švietimo įstaigų, yra skirtingų maitinimo įstaigų. Bet galbūt yra tiekėjas ar koks nors kitas bendras veiksnys, kuris galėtų juos vienyti“, – nurodo S. Geida.

Nors epidemiologai vis dar nenustatė infekcijos šaltinio, latviai, anot medikų, ir toliau turėtų imtis atsargumo priemonių.

„Tėvų, kurių vaikai neserga, bet yra šioje amžiaus grupėje, kai ligos rizika yra didelė, nerimas taip pat pagrįstas. Kol kas neaišku, kaip vaikai užsikrėtė. Turime ir toliau išlikti budrūs. Atvejų skaičius mažėja, tačiau turime ir toliau būti atsargūs, nes nežinome, iš kur tai atsirado“, – teigia Vyriausioji infekcinių ligų gydytoja Gunta Laizane.

Didžiausia rizika susirgti E. coli infekcija kyla jaunesniems nei penkerių metų vaikams. Infekcijos rizikai sumažinti gydytojai rekomenduoja kruopščiai plauti vaisius ir daržoves bei laikytis rankų higienos.

Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.