Tiems, kurie visus mokesčius darbe dengia iš savo piniginės, nereikia nė jokių rekomendacijų mažinti elektros suvartojimą. Grožio specialistė Solveiga tikina, kad gaivus oras patalpoje iškart signalizuoja apie didžiules sąskaitas už elektrą.
„Anksčiau elektra kainuodavo 17–18–19 centų, dabar ji siekia beveik 50 ct. Tai atitinkamai ir sąskaita padidėjo ženkliai. Reikės aptarti, kiek nuo to kils ar paslaugos, ar patalpų nuoma“, – sako grožio specialistė Solveiga Dagė.
Tiesa, biudžetinių įstaigų darbuotojams bendrų nurodymų prisukti kondicionierius nėra, kiekvieno kabineto temperatūros nesutikrinsi. Tačiau miestai jau imasi kitų veiksmų taupyti elektrą. Ką netrukus pastebės vilniečiai – tai blankesnį kai kurių gatvių apšvietimą.
„Siekia sutaupyti virš milijono eurų reguliuodami apšvietimo srautą tam tikrose gatvėse, mažiau intensyviose gatvėse, gal prie tam tikrų objektų kaip aikštynai, vaikų žaidimų aikštelės“, – teigia administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas.
Savivaldybė pabrėžia, kad neišjunginės kas trečio žibinto, kaip per praėjusią krizę, dabar apšvietimas modernesnis ir leidžia tiesiog reguliuoti šviesos srautą. Pernai gatvių apšvietimui Vilniaus miesto savivaldybė išleido daugiau nei 6,5 mln. eurų. Pasak Adomo Bužinsko, šiemet išlaidos išaugtų dar trimis milijonais. Kad taupymas būtų dar efektyvesnis, žibintai įsijungs keliomis minutėmis vėliau, o švintant išsijungs truputį anksčiau. Visgi taip sutaupyti pavyks tik trečdalį papildomų išlaidų – milijoną eurų. O dalis miestiečių baiminasi, kad gatvėse bus pavojinga:
„Kad būtų saugu vakarais vaikščioti gatvėmis, tas svarbu.“
„Ten, kur daug policijos, gal gerai, bet kur kiti rajonai – man atrodo, blogai. Naujininkai – ten tikrai nesaugu būtų.“
„Ir dabar per mažai apšvietimo. Jeigu dar pamažins, bus kaip miške, taip nereikia daryti.“
„Jeigu stipriai sumažins, be abejo, jausimės nesaugiai. Bet jei saikingai – juk yra specialistai, kurie žino, kiek ir kaip sumažinti.“
„Aišku, kad gerai, taupymas visada gerai.“
„Tai nereiškia, kad jos taps tamsios, bet gal bus mažiau ryškios. Manome, kad gyventojai apskritai to nepajus. Ką gyventojai gali pamatyti – kad pats apšvietimas įsijungia šiek tiek vėliau ir išjungiamas šiek tiek anksčiau iš ryto“, – kalba A. Bužinskas.
O kitų ekstremalių taupymo priemonių, pavyzdžiui, Prezidentūros pavyzdžiu išjungti fontanus ar žiemą nebelieti čiuožyklos, Vilnius neplanuoja.
„Kol kas nepereinam prie to etapo kokių nors paslaugų atsisakyti dėl to, kad elektra per brangi. Tikimės, kad pavyks reikšmingai sutaupyti ieškant būdų, kaip dirbti efektyviau“, – tvirtina A. Bužinskas.
Prisukti apšvietimą svarsto ir Trakai, Kaunas. Visgi Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius to nelaiko rimta priemone taupyti.
„Vadinčiau tai pažaidimu su laikinu neapšvietimu, tai gali sąlygoti kelių procentų taupymą. Tada turi kelių procentų taupymą, bet nesaugumo jausmą, nusikalstamumo galimą išaugimą. Daugelis turbūt nuspręs, kad neverta“, – sako M. Sinkevičius.
Su tokiu požiūriu nesutinka dalis ekonomistų – taupyti esą verta visada.
„1–2 procentai vienoj srity sutaupyti, 1–2 kitoj ir sutaupymas gali virsti į apčiuopiamus procentus“, – tikina ekonomistas Marius Dubnikovas.
Vilnius daugiau kaip 300-us savivaldybės įstaigų per porą metų ketina aprūpinti saulės elektrinėmis. Ant Kauno savivaldybės stogo saulės moduliai elektrą jau gamina nuo pavasario. Ant stogo tilpo tik 20 kilovatų, jie padengia dešimtadalį pastatui reikalingos elektros. Tačiau visos kartu saulės elektrinės Kaunui per metus sutaupo milijoną eurų.
„Ant mūsų biudžetinių įstaigų, mokyklų, darželių įrengėme iš viso 73 elektrines. Daugelyje mūsų mokyklų ir darželių minėtos elektrinės padengia 80–100 proc. visų elektros sąnaudų poreikio“, – teigia administracijos direktorius Tadas Metelionis.
Saulę savo poreikiams pasikinko vis daugiau Lietuvos miestų. Dalis jų svarsto darbo dienomis išjungti minėtus fontanus, šaltuoju sezonu bent laipsniu mažinti temperatūrą patalpose. Visgi, pasak Mindaugo Sinkevičiaus, infliacija savivaldybių biudžetus papildė viršplaninėmis pajamomis, taigi dauguma veikiausiai nesivargins ieškoti būdų taupyti, o tiesiog mokesčių mokėtojų pinigais padengs 3–4 kartus didesnes sąskaitas.
„Piniginės storis leidžia, nes visų savivaldybių biudžetų planai vykdomi, yra šiek tiek rezervų. Gaila, rezervus išnaudosim ne taip prasmingai, bet kad turėtume ir šviesą, ir elektrą“, – kalba M. Sinkevičius.
Ekonomistas M. Dubnikovas svarsto, kad kosminės išteklių kainos gali paskatinti ir kūrybiškesnius sprendimus.
„Galbūt pačia darbo dieną sutrumpinti, dirbti iki trečios valandos pietų. Bet koks veiklos sutrumpinimas lemia didesnį efektą, nes energijos suvartojimas persikelia kitur, žmogus grįžta namo. Bet žmogus dirbdamas ir besiilsėdamas ar leisdamas laiką namuose vienareikšmiškai suvartoja mažiau energijos nei dirbdamas“, – tikina M. Dubnikovas.
Visgi labiau tikėtina, kad to imtųsi lanksčios privačios įmonės:
„Išjungiu tas raudonas lemputes, kurios šviečia prie televizoriaus, viryklės.“
Kaip žmonėms taupyti energiją, švietimo kampaniją Energetikos ministerija žada rugsėjį.
