Vyresnieji menininkės vaikai – sūnus ir dukra – gimė pirmoje santuokoje, o ištekėjusi antrą kartą Jūratė nebeplanavo susilaukti daugiau atžalų.
„Atrodė, kad visko mums jau tikrai pakanka. Tiesa, kartais pajuokaudavom, kad gal visai smagu būtų turėti šalia kokią mažą, linksmą mergytę, bet viskas tik ir baigdavosi šnekomis,“ – teigia Jūratė.
Kelionės po pasaulį, įvairiausi projektai ir edukacinės stovyklos buvo tapę poros kasdienybe. Tačiau vieną dieną Jūratė pradėjo jausti didelį nuovargį, silpnumą, dingo apetitas. Iš pradžių ji manė, kad tai galbūt susiję su organizmo pokyčiais dėl amžiaus, o gal tiesiog dėl didelės įtampos ir streso. „Bet, nuvykusi pas gydytoją, sužinojau, kad esu jau trečią mėnesį nėščia! Pasijaučiau lyg kosmose. Absoliučiai netikėta žinia,“ – prisimena moteris.
Jūratė neslepia, kad medikų nuomonių išgirdo įvairių, tačiau nė minutės nedvejojo, kad galėtų negimdyti. Genetinių tyrimų ji taip pat nesidarė. „O kam? Ar nuo to kas nors būtų pasikeitę? Ne, tik daugiau bereikalingo jaudulio žinant, kad nešioju galbūt kitokį vaiką,“ - tikina menininkė.
Jos nėštumas buvo lengvas, gimdymas praėjo taip pat sklandžiai ir greitai. Tačiau vos pasaulį išvydęs mažylis skubiai buvo išvežtas į reanimaciją. Berniukas gimė su Dauno sindromu ir labai rimtomis širdies ydomis. Iki keturių mėnesių išvis nebuvo aišku, ar Jūratės pagrandukas išgyvens. Laimė, visos operacijos baigėsi sėkmingai ir dabar Rapolas skaičiuoja jau aštuntus metus. „Jis be galo judrus, linksmas ir guvus vaikas. Puikiai šneka, viskuo domisi, nors medikai prognozavo, kad greičiausiai nei kalbės, nei vaikščios“, – sako moteris.
Su kokiais iššūkiais Jūratė susidūrė brandžiame amžiuje pagimdžiusi vaikelį su diagnoze? Ar vyresnės moterys iš tiesų visuomet rizikuoja? Kodėl Jūratė net atsukus laiką atgal nieko nenorėtų keisti? „Man Rapolas yra likimo dovana. Nesvarbu, kad su diagnoze. Juk motinos meilė neturi pasirinkimų, o jei Dievas taip norėjo, vadinas, taip reikėjo“, – tikina Jūratė.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Lūžis“ įvairūs Lietuvos žmonės – tiek žinomi, tiek ir nežinomi atvirai dalinasi savo gyvenimo lūžiais: kaip jiems sekėsi priimti įvairius sprendimus, kodėl tai tapo svarbia patirtimi ir ko ji išmokė bei gali išmokyti kitus.
