Pokalbis su A. Šuminu – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Tai, kas vyksta politinėje padangėje jau įgavo ir Šekspyro dramų epitetą, ir vadinama tiesiog konservatorių lyderių pervargimu. Jūsų manymu, kokia ir kada buvo užgauta ta esminė jautri styga, kad savivaldos problemą Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis panoro spręsti visų išsivaikščiojimu?
Akivaizdu, kad tai buvo ministrės Šiugždinienės reikalas. Vietoje to, kad kilus skandalui dėl lėšų pasiėmimo ir neatsiskaitymo už lėšas taip, kaip turėtų būti atsiskaityta, ministrė būtų patraukta, ministrė pirmininkė ir partijos pirmininkas pradėjo akliną ministrės gynybą.
Matote pretekstą, kodėl taip atsitiko?
Sunku pasakyti. Pervargimo prielaida turbūt yra visiškai reali, nes politikai, būdami strese ilgą laiko tarpą, pradeda tokiu būdu gintis nuo bet kokios kritikos. Tai čia panašu į tokį atvejį.
Dabar Landsbergis ir Šimonytė kuria tokį įvaizdį, kad jie kone šventai įsitikinę, kad reikia perkrovimo. Bet ar čia tikrai įsitikinimai, ar visgi politiniai skaičiavimai?
Aš manau, kad vyksta politinis žaidimas plačiąja prasme – tiek partijos viduje, tiek nacionaliniu lygmeniu. Turbūt tai bandymas šiek tiek pašantažuoti tiek savo partnerius, tiek prezidentą, tiek galbūt visą visuomenę. Tai ir privedė prie visos šios situacijos.
Kodėl to reikia? Kam dabar to šantažo?
Partija atsidūrė krizinėje situacijoje, Vyriausybė taip pat atsidūrė krizinėje situacijoje. Matome, kad ministrė, aukščiausio lygio politikai yra kaltinami nelabai gražiais dalykais ir yra pereinama į tam tikrą puolimą.
Dalis ekspertų ir politikų sako, kad valdžiai reikėtų nusiraminti ir atsisakyti perkrovimo idėjų, bet premjerė jau kone pažadėjo, kad po NATO viršūnių susitikimo atsistatydins. Ar įmanoma, kad net ir norėdama premjerė dabar imtų ir pakeistų nuomonę? Kaip tai atrodytų visuomenės akyse?
Įmanoma. Politinėje komunikacijoje viskas įmanoma. Dar yra pakankamai daug laiko ir galima rasti būdų ir formų, kaip tą nuomonės pakeitimą pateikti kaip tam tikrą visuomenės valios išraišką, arba kaip tam tikrą valstybės nestumimą į dar didesnę krizę. Kad tiesiog tauta prašo, ar kažkokie politikai prašo, kad Vyriausybė neatsistatydintų ir galbūt pakeičiant dar kelis ministrus galėtų dirbti toliau.
Tai būtų teisingas sprendimas?
Galėtų būti teisingas sprendimas, nes visgi liko metai iki Seimo rinkimų. Turbūt būtų idealiausias sprendimas, jei šita Vyriausybė tęstų darbą su tam tikrais pokyčiais, o ne stumtų visą valstybę į tam tikrą politinę krizę.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.