Preliminarūs tyrimai rodo, kad vos pusantrų mažylę Santaros vaikų ligoninėje pakirto žaibinis sepsis, sukeltas itin klastingos pneumokoko infekcijos. Tačiau medikams dar reikia maždaug poros savaičių, kad paskelbtų galutines tyrimų išvadas. Į Santaros vaikų ligoninę iš Vilniaus Antakalnio reanimacijos mergytė buvo atvežta jau merdinti.
„Atvyko į mūsų ligoninę, kaip jau buvo minėta, iš Vilniaus Antakalnio klinikinės ligoninės. Pirmą susirgimo parą, praėjus maždaug, kaip čia tiksliai pasakyti, apie 12 val. nuo susirgimo pradžios. Ir per porą valandų liga baigėsi bloga išeitimi – mergaitė mirė“, – sako centro vadovė Virginija Žilinskaitė.
Preliminarūs tyrimai rodo, kad vaikui kirto pneumokoko infekcija, bet kol kas galutinai neaišku kokios padermės. Tai paaiškės po išsamesnių tyrimų. Vaikas buvo skiepytas visais skiepų kalendoriuje rekomenduojamais skiepais. Bent jau taip sako medikai, bendravę su mažylės motina. Nuo pneumokoko, pasak jos, mergaitė buvo skiepyta irgi. Tačiau, tai nepadėjo išsaugoti mažylės gyvybės. Medikai tam turi paaiškinimą.
„Mergaitė mirė nuo ligos, kurios sukelėjų nėra nė vienoje Lietuvoje skiepijamoje vakcinoje. Tai nėra meningokokas. Lietuvoje yra dvi pneumokoko vakcinos, bet nė vienos sudėtyje nėra tos padermės pneumokoko, kuris labai įtariamas“, – pasakoja VU Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis.
„Jeigu kalbant apie pneumokoką, tai jų yra apie 90 serotipų. O skiepas apima dešimt serotipų, tai įsivaizduojat, kokia jų gausa?“, – klausia V. Žilinskaitė.
Gydytojai sako padarę viską, kad išgelbėtų mažylės gyvybę. Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja priduria, esą nesiskiepijant padėtis būtų dar prastesnė.
„Lietuvoje šis skiepas į skiepų kalendorių įtrauktas nuo 2014 metų, tai jau mes matom, kad tų bakterinių otitų labai sumažėję. Anksčiau būdavo ir meningitų daug daugiau, dabar mes jau jų nebematom, taip, kaip ir kitų sukėlėjų. Visi tie trys pagrindiniai blogiukai – nuo jų jau yra skiepai Lietuvoje, bet jeigu ir susiduriam su tomis situacijomis, tai arba neskiepytas vaikas, arba kažkoks kitas sukėlėjas, kurio nedengia vakcinos“, – kalbėjo Santaros vaikų infekcinių ligų sk. vedėja Inga Ivaškevičienė.
Tad gydytojai sako, esą nesiskiepijant vaikų ir ne tik jų mirtingumas šalyje būtų gerokai didesnis. O vakcina bejėgė, kaip sako medikai, būna itin retais atvejais.
„Pneumokoko ta padermė, apie kurią mes preliminariai žinom, pabėžiam, laukiam oficialių atsakymų, yra tik 0,4 procento. Kitaip sakant, kad tai turbūt iš dviejų šimtų vienam. Ir vėlgi tas klausimas, kodėl taip yra, kad vieni žmonės nešioja tiesiog nosiaryklėje, o kitiems tai sunki liga“, – teigia V. Usonis.
Ligos požymiai, pasak gydytojų, panašūs kaip ir kitų infekcijų – žmogui kyla aukšta temperatūra, pasireiškia vangumas. Itin reikia stebėti vaikus. Kai mažylis ir nuslūgus karščiavimui vistiek išlieka vangus, o ant kūno pasirodo bėrimų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus.
Ši infekcija pavojingiausia mažyliams iki 5 ir vyresniems nei 65 metų žmonėms, turintiems lėtinių ligų.
Daugiau naujienų stebėkite TV3 žiniose:
