VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės atstovė spaudai Jolanta Normantienė patikino, kad ligoninė pati savo iniciatyva niekada nerašo, neleidžia ir neskelbia pranešimų apie mirtis.
„Šiuo atveju viešoje erdvėje, feisbuke apie šią mirtį buvo labai daug dalijamasi, išsakyta daug pastabų į mūsų pusę. Tačiau yra kitas dalykas, kai ligoninė visuomenei praneša apie infekcines ligas šalyje“, – pabrėžia atstovė spaudai.
Pervežta iš kitos ligoninės
Mergytė buvo beveik pusantrų metų amžiaus, ji kurį laiką buvo gydoma Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Mergaitė skubiai buvo pervežta į VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninę, kur intensyvios terapijos skyriuje jos gyvybė užgeso.
Vaikų ligoninės vaikų skubios medicinos, intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro vadovė doc. dr. Virginija Žilinskaitė patikina, kad mergytė buvo pervežta iš kitos ligoninės.
„Ji pas mus buvo atvežta pirmą susirgimo parą, praėjus maždaug apie dvylika valandų nuo susirgimo pradžios. Per pora valandų liga baigėsi mirtimi. Tai buvo itin greita, žaibinė ligos eiga.
Dar nepatvirtinta iki galo, tačiau tyrimų metu buvo nustatytas sukėlėjas. Ligos eiga – žaibinis sepsis, sukeltas pneumokoko. Kokios grupės šis sukėlėjas, dar kol kas neturime duomenų, tai galėsime pasakyti po galutinio mikrobiologinio tyrimo“, – paaiškina V. Žilinskaitė.
Pirmoji mirtis šiemet nuo žaibinio sepsio
Pasiteiravus, kaip susergama infekcinėmis ligomis, doc. dr. V. Žilinskaitės teigimu, infekciniam procesui kilti visada yra reikalingi du veikėjai – organizmas, į kurį patenkama, ir sąveika tarp mikroorganizmo bei organizmo.
„Kaip vaikas, jo organizmas reaguos į infekciją, iš anksto labai sunku pasakyti, kokią formą įgaus liga, priklausys nuo vaiko reakcijos. Negalime pasakyti, kaip kiekvienas vaikas sureaguos į visiškai identišką infekciją. Kiekvieno vaiko organizme infekcija gali sukelti kitokias ligas“, – sako gydytoja.
Pasak mergytės mamos, ji buvo skiepyta pagal skiepų kalendorių. Todėl natūralu, kad kitiems gali kilti klausimas, tai kodėl mergytė susirgo, jeigu buvo skiepyta?
„Pneumokoko yra galbūt devyniasdešimt tipų, o skiepas apima tik dešimt populiariausių. Gaminant skiepą, galvojama apie pačius dažniausius sukėlėjus, bet jų yra daugiau ir pasakyti, kad vaikas nesusidurs su kitokia rūšimi – mes negalime“, – komentuoja V. Žilinskaitė.
Nuo žaibinio sepsio šiais metais Vaikų ligoninėje tai pirmoji mirtis, nuo žaibinės meningokokinės infekcijos šioje Vaikų ligoninėje mirčių šiemet dar nebuvo.
Itin retas sukėlėjas
VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų sk. vedėja Inga Ivaškevičienė patikina, kad pneumokokinė infekcija Lietuvos visuomenėje yra gana dažna, todėl prieš įdiegiant skiepą, yra atliekama išsami jos analizė.
„Ypač vaikus dažnai ištinka ausų uždegimai, tai pakankamai sunki jų būklė dėl patiriamo skausmo ir diskomforto. Ausų uždegimai yra dažniausia pneumokoko išraiška, po to seka pneumonijos, sepsiai ir meningitai“, – sako ji.
Pasak I. Ivaškevičienės žaibiniai sepsiai Lietuvoje yra pakankamai reti:
„Ypač visuomenėje, kurioje yra skiepijama. Lietuvoje į skiepų kalendorių šis skiepas buvo įtrauktas nuo 2014 metų ir tikrai matome, kad sumažėjo ausų uždegimų, meningitų. Kai atsitinka tokie žaibiniai atvejai, tai būna arba vaikas neskiepytas arba kitas sukėlėjas, kurio nedengia vakcina“.
VUL Vaikų ligų klinikos profesorius habil. dr. Vytautas Usonis paaiškina, kad tokios padermės pneumokokas yra ypač retas ir jis nėra nei vieno skiepo sudėtyje. Tačiau tai nereiškia, kad visuomenė turėtų nesiskiepyti, priešingai, skiepas užkerta kelią populiariausiems sukėlėjams.
„Tokios padermės pneumokokų yra maždaug vienas procentas tarp visų išskirtų. Tai ypač retas sukėlėjas, kurio nėra vakcinos sudėtyje ir labai gaila, nėra kryžminio imuniteto. Todėl tai nereiškia, kad jeigu paskiepysime vaiką prieš vieną padermę, skiepas apsaugos nuo visko. Yra kelių rūšių vakcinos ir jų skiepijimas apsaugo nuo dažniausiai paplitusių“, – kalba profesorius.
Iš pradžių įtarė meningokoką
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad dar praėjusį šeštadienį tv3.lt Vaikų ligoninės atstovė spaudai Jolanta Normantienė patvirtino, kad mirties atvejis tikrai užfiksuotas, tačiau tikslios priežasties įvardyti negalėjo – ji paaiškės po detalesnių tyrimų pirmadienį.
Visgi patikslino, kad pirmiausia vaikui buvo įtariamas meningokokas, tačiau diagnozė nepasitvirtino. Po tyrimų paaiškėjo, kad mergaitė mirė nuo žaibinio sepsio, kurį, greičiausiai, sukėlė pneumokokinė infekcija. Išsamesni tyrimų rezultatai paaiškės pirmadienį.
J. Normantienė taip pat pridūrė, kad motinos teigimu, mergytė buvo paskiepyta nuo meningokoko. Lietuvoje nuo pneumokokinės ir meningokokinių infekcijų mažiausi vaikai skiepijami nemokamai.
Kas yra pneumokokinė infekcija?
Pneumokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kuri gali sukelti įvairias ligas. Dažniausiai pneumokokinės infekcijos sukėlėjas sukelia plaučių uždegimą, bet gali būti ir meningito, anginos, endokardito (vidiniame širdies sluoksnyje (endokarde) arba širdies vožtuvuose esančio bakterijų ar grybelių židinio sukelta liga) bei kitų ligų priežastimi, tai priklauso nuo infekcinio proceso lokalizacijos. Pneumokokai – viena dažniausia pneumonijų bei viduriniosios ausies uždegimų priežastis.
Koks sukėlėjas?
Streptococcus pneumoniae – gramteigiamas diplokokas, aptinkamas viršutiniuose kvėpavimo takuose. Žinoma apie 100 pneumokokų serotipų, iš kurių net 60 proc. susirgimų vaikų tarpe sukelia serotipai 14, 6B, 1, 19F, 23 F. Be pastarųjų, prisidėjus 6A, 18C, 5, 19A, 9V ir 4 serotipus, visi 11 sukelia daugiau nei 80 proc. susirgimų.
Kaip užsikrečiama pneumokokine infekcija?
Pneumokokinė infekcija gana plačiai paplitusi tiek vaikų, tiek suaugusiųjų tarpe, ypač didelė rizika – vaikams iki 5 m. ir vyresniems nei 65 m.. Šių bakterijų neretai galima rasti visiškai sveikų žmonių nosiaryklėje. Sukėlėjas plinta oro lašeliais, kuomet patenka į žmogaus apatinės kvėpavimo takų dalis, dauginasi, dėl to vystosi kvėpavimo takų uždegimas.
Didesnę riziką susirgti turi žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, su nusilpusiu imunitetu. Susergama ir dėl nepalankių išorinių faktorių: peršalimo, pervargimo, stresinės situacijos, virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir kita.
Kokie yra simptomai?
Pneumokokinė infekcija – tai skirtingai kliniškai pasireiškiančių ligų, kurias sukelia pneumonijos streptokokas, grupė. Pneumokoko sukeltų ligų klinikinė eiga nesiskiria nuo kitų bakterijų sukeltų ligų, tačiau dažniausiai būna labai sunki. Galima išskirti kelis simptomus: staigus karščiavimas, stiprus skausmas krūtinės srityje, kosulys, dusulys, tačiau pneumokokinė infekcija neturi jai būdingų specifinių klinikinių simptomų.
Koks gydymas?
Gydymui naudojami antibiotikai, tačiau registruojama vis daugiau atsparumo jiems atvejų. Todėl skatinama remtis atitinkamomis gydymo rekomendacijomis.Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pas savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.
Kaip apsisaugoti nuo pneumokokinės infekcijos?
Nors didelį vaidmenį ligos išvengimui vaidina nespecifinės apsaugos priemonės: imuniteto stiprinimas, bendrų asmens higienos įgūdžių taikymas ir kita, tačiau skiepai yra pati efektyviausia apsisaugojimo priemonė nuo pneumokokinės infekcijos.
Šiuo metu Europoje naudojamos dviejų tipų vakcinos: konjuguotos ir polisacharidinė pneumokokinės infekcijos vakcinos. 10–valente konjuguota pneumokokinės infekcijos vakcina skiepijami kūdikiai ir vaikai iki 5 metų amžiaus, 13–valente konjuguota pneumokokinės infekcijos vakcina skiepijami kūdikiai, vaikai, paaugliai ir suaugusieji. Paskiepijus konjuguotomis vakcinomis susidaro ilgalaikis imunitetas.
