Trečiadienį Trakų rajone kraupioje avarijoje po susidūrimo su priešpriešais važiuojančiu vilkiku žuvo 5 žmonės, o dabar jau aiškėja ir įvykio aplinkybės. Automobilį vairavo 18-metis vaikinas, o tarp aukų buvo ir vienas vos 17-iolikos. Visos aukos važiavo vienu „Fiat“ automobiliu.
Dabar aiškėja, kad automobilio „Citroen“ vairuotojas draudžiamoje vietoje lenkdamas sunkvežimį kliudė priešinga kryptimi važiavusį „Fiatą“, o šis išlėkęs į priešpriešinę juostą rėžėsi į už „Citroen“ atsidūrusį vilkiką.
Eismo sąlygos avarijos metu buvo sudėtingos – kelias apsnigtas. Nuo kelio nulėkė bei apvirto ir ugniagesių gelbėtojų automobilis. Pareigūnai sako, kad žmonės dažnai pamiršta, kad žiemą sąlygos vairavimui kitokios, nei vasarą. Ypač pirmosiomis dienomis, kol įpranta.
„Keletą metų prieš tai mes neturėjome tų žiemų, tai matomai vairuotojai šiek tiek atprato važiuoti sudėtingomis eismo sąlygomis, ir šiek tiek yra tų tokių keblių situacijų važiuojant slidžia kelio danga. Daugiau atsiranda tų paprastų eismo įvykių, vadinamų metalinių eismo įvykių, kai žmogus atsitrenkia į stulpą, nuvažiuoja nuo kelio, be skaudžių pasekmių“, – sako Kelių policijos atstovas Antanas Serapinas.
Statistika rodo, kad per pirmąsias dvi šių metų savaites avarijos nusinešė 7-ių žmonių gyvybes. Tiesa, žuvusių ir sužeistųjų mažiau nei pernai tuo pačiu metu.
„Mes manome, kad atsiradus sunkioms eismo sąlygoms, sudėtingoms, vairuotojai patys įvertina tai ir važiuoja atsargiau ir dėl to tų skaudžių eismo įvykių yra mažiau“, – pasakoja A. Serapinas.
Be to, įtakos statistikai turi ir gerokai sumažėjęs gyventojų judėjimas karantino laikotarpiu.
„Vairuotojas ir 30 metų, ir 25, bet pažiūrėkit, kaip dažniausiai sako, nepasirinko saugaus greičio. Vien tas, užtenka vien šito, ypač žiemą“, – teigia vairavimo instruktorius Valentinas Remeika.
Vairavimo instruktorius Valentinas Remeika sako, kad pagrindinė vairuotojų klaida – pernelyg didelis pasitikėjimas savimi ir dėl to sumažėjęs atsargumas, nors kelio danga žiemą jau būna pasikeitusi.
„Pirmas dalykas, patarčiau, jeigu niekas netrukdo, apsidairius pastabdyti. Pastabdyti, pažiūrėti, kaip elgiasi automobilis, ar slidu. Atsiminkite, kad stabdymo kelias žiemą 2 arba net 3 kartus būna ilgesnis, negu sausai kelio dangai esant“, – kalbėjo V. Remeika.
Instruktorius sako, kad saugų greitį būtina įvertinti pačiam, nes net ir didžiausias leistinas kelio ženklais greitis gali būti gerokai per didelis, jeigu kelio danga ar oro sąlygos – itin prastos.
„Posūkiai žiemą, reikia kuo mažesniu greičiu, ir stengtis, jeigu nieks netrukdo, daryti mažesniu radiusu. Kad net jeigu ir užneštų, kad pasiliktum atstumą tą“, – sako V. Remeika.
Vis dėl to, jeigu slidžiame kelyje pradeda nešti į šoną, svarbiausia nesupanikuoti.
„Automobilį dabar pradeda nešt, galą, tai iš karto suki į užnešimo pusę ir išlygini, nenumečiau akceleratoriaus, todėl, kad pas mane priekiniai varantys. O jeigu galiniai varantys, tai kaip tik reikia lygiai tą patį daryti, bet akceleratorių atleisti reikia“, – pasakoja V. Remeika.
O kelininkai pluša, kad sąlygos kelyje būtų kuo geresnės. Šiauliuose darbininkai sniegą valo ir druską beria ir dieną, ir naktį. Nors sako, kad neįmanoma tikėtis, jog keliai būtų idealūs, vyraujant žiemiškam orui.
„Kelininkai vienu metu visose gatvėse nebus, sniegas sninga dvi paras be sustojimo, sakykim, tai bus tokių atkarpų, bus toks laikas, kai kelio danga bus irgi padengta sniegu. Kiek tu bevalytum, kiek tu besistengtum, bet vienoje vietoje visur tikrai nebūsi“, – teigia „Ecoservice projektai“ vadovas Artūras Prokarenka.
Pasakymai, kad kelininkus žiema užklupo netikėtai arba jie dirba nuotoliniu būdu, kelininkams nejuokingi. Į gatves jie išrieda pagal sinoptikų prognozes.
„Mes būtinai prieš ateinant didesniam snygiui gatves barstome druska, kad nesusidarytų ledo sluoksnis ant gatvės. Sningant irgi važiuojame, aišku, ne iš karto išvažiuojame, nes tas darbas būtų nuolatinis, dažnai, kaip ridenant Sizifo akmenį, bet pagrindines gatves, kai snygio daug, kaip ir minėjau, valėm praktiškai visą parą“, – kalbėjo A. Prokarenka.
Artimiausias kelias paras sniego turėtų iškristi jau mažiau, tad ir kelininkai galės kiek lengviau atsikvėpti. Tačiau gerokai spustelės šaltis, tad vairuotojams derėtų pasirūpinti mašinomis.
„Dyzeliniai automobiliai, kaitinimo žvakės, kad būtų geros, nors viena neveikia ir jeigu didelis šaltis, pradeda detonuoti ir gali neužsikurti. Aišku, akumuliatorių patikrinti, jeigu jau labai labai, matot, dabar šiuolaikinės mašinos, pilna elektronikos, išimsi akumuliatorių, tai daug kas atsijungia, paskui vėl iš naujo reguliuotis reikia“, – sako V. Remeika.
Šildyti rytais mašinų ekspertai nesiūlo. Sako greičiau užvesti variklį padės išmintas sankabos pedalas, be to, jei mašina nesiveda, patariama ilgai nelaikyti įjungto starterio. Geriau jį išjungti ir po kelių akimirkų bandyti vesti variklį iš naujo.
