Jeigu ignoruosime jų smalsumą dabar, visai gali būti, kad paspaudus šalčiams, kad ir kiek lesalo bersime, paukščiai rinksis kaimyno lesyklą. Mat sparnuočiai kaip tik dabar jau ima dairytis vietų, kur skris maitintis spaudžiant didesneniems šalčiams.
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų vadovė į lesyklą, kitaip dar vadinamą paukščių restoraną, beria saulėgrąžų ir vaišintis kviečia zyles.
Daugiau paukščių direkcija kvies tik po savaitės. Mat čia ir kitose vietose ruošiasi įrengti dar keturias papildomas lesyklas. Kaip sako, kol kas didelių šalčių nėra, bet gamta jau duoda ženklą, kad laikas pasirūpinti zylėmis.
„Pirmas sniegas, pirmos snaigės, liaudis sako, kad nuo pirmų snaigių po mėnesio užsnigs. Tai va ir atsiskaičiuokim... Bet mes planuojame nuo kitos savaitės pabaigos“, – sako direktorė Jolanta Radžiūnienė.
Pasivaišinti čia užsuka ir zylės, ir kėkštai, pasisukinėja, jeigu pakvimpa lašiniais, ir genys. O štai kvapu ir, svarbiausia, reginiu sotus, kaip sako direktorė, nuolatinis lesyklos gyventojas – katinas.
„Ant grandinių pakabintas padėkliukas, tai čia visada miega toks katinas mūsų vietinis“, – pasakoja J. Radžiūnienė.
Tiesa, ornitologai bendros nuomonės, ar dabar reikia pradėti lesinti paukščius, ar dar anksti – neturi. Tačiau dauguma tvirtina, kad tai daryti jau galima. Ir paaiškėja – ne be reikalo, esą paukščiai, jeigu jaučiasi sotūs, prie lesyklos neskrenda, o štai jeigu skrenda, reiškia jaučia pavojų gamtoje.
O jeigu taip nebersim dabar, kaip sako Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ornitologas, net ir spustelėjus šalčiams, į mūsų lesyklą, paruoštą, pavyzdžiui, po mėnesio, zylės gali ir neužsukti.
„Kai paukščiai apžvalgo tokiu metu, jie paskui susižiūri sau vietas. Ir kartais būna taip, kad pas kaimyną pasirenka lesyklėlę, o pas kitą ne, nes jis laiku gal kažko neparodė. Kad norėtų... ir jau jį kartais aplenkia paukščiai“, – aiškina ornitologas Saulis Skuja.
Kaip sako ornitologai, pradėję lesinti paukščius, galime rasti naudos ir sau. Ir nusiraminti stebėdami paukščius, ir praplėsti akiratį. Juk ne kiekvienas žinom, kokių čia zylių užsuka.
„Atskrenda ne tik viena zylutė, ta populiarioji, taip vadinama ta didžioji zylė. Taip pat galima pamatyti ir tokią: o, sako, pankas atskrido pas mane į lesyklėlę. Tai koduotoji zylė“, – kalba ornitologas Albertas Skirpstas.
O ir nuotaikų lesykloje būna pačių įvairiausių. Ne kiekviena zylė atskrenda papietauti taikiai nusiteikusi.
„Atskrenda ir „nagla“ viena zylutė, kuri išvaiko kitas zyles. Pamato, kad čia mėlynoji zylė, ji labai agresyvi. Ji išvaiko kitus paukščius ir žaliukes gali išvaikyti. Dagilius, zyles. Tokia pati nagliausia“, – sako A. Skirpstas.
O dar, kaip sako ornitologas, gali pasirodyti ir labai jauki zylutė – kone lesanti iš rankos. Tai pilkoji zylė. Ją kartais aplenkia kiek piktesnė giminaitė – pilkoji šiaurinė zylė, nemėgstanti žmogaus balso. Be zylių čia pasirodys ir bukutis, ir kikiliai, ir genys. Viskas priklauso, koks lesykloje bus lesalas. Gamtininkai ragina jį paukščiams rinkti labai atsakingai. Berti saulėgrąžas, specialų parduotuvėse paukščiams parduodamą maistą. Tačiau ruginę, bet kokią kitą duoną ar batoną turime pasilikti sau – paukščiams, kaip rodo tyrimai, šie produktai netinkami.
„Rūgimo procesas tą paukštį nužudo vėliau“, – tvirtina A. Skirpstas.
Ir pradėję lesinti paukščius turime tai daryti kiekvieną dieną iki pat pavasario.
