Rugpjūčio pradžioje Grigiškėse susidūrus dviem vilkikams tik per plauką išvengta tragedijos. Vienas sunkvežimis po smūgio vertėsi, buvo gerokai apgadintas, tačiau už vairuotojas atsipirko sužeidimais. O štai prieš kelioliką valandų Vokietijoje įvykusiame incidente vilkiko vairuotojo iš Lietuvos gyvybės medikams nepavyko išgelbėti. Pranešama ir apie dar vieną vakar įvykusią avarija, kurioje dalyvavo sunkusis transportas. Kelyje Pasvalys – Panevėžys susidūrė vilkikas ir lengvasis automobilis. Dažniausiai tokie įvykiai baigiasi itin liūdnai. Štai šiemet 52-ose avarijose sužeisti 52, žuvo 11 asmenų. Kelių policijos atstovė Laura Salokaitė sako, kad vienas iš aštuonių žuvusių keliuose – po susidūrimo su vilkikais.
„Eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės iš viso įvyko 1634, juose sužeisti 1881 ir žuvo 82 eismo dalyviai. Jei kalbėtumėme apie neblaivius vairuotojus, tai tokių įvykių buvo 140, juose nukentėjo 167 ir žuvo 11 eismo dalyvių“, – sako policijos atstovė Laura Salokaitė.
Keliuose su vilkikais prasilenkiantys lengvųjų automobilių vairuotojai sako, kad sunkvežimiai neretai keliuose sukelia problemų:
„Sudaro avaringų situacijų ir sudaro daug. Ne pirma diena vairuoju ir matau kaip ypač važiuodami greitkeliu jie posūkio neparodo, tiesiog važiuoja ir viskas.“
„Iš aukštai mato, tada ir užtikrintumas didesnis, pasitikėjimas savimi ir tada jie varo. Aplenkinėja kai nėra prasmės aplenkinėti.“
„Vairuotoju atsargiai, tai gal dėl to ir neužkliuvo.“
Vairavimo instruktorius Saulius Siniauskas sako, kad vilkikų vairuotojus kiti eismo dalyviai dažnai apipina mitais – esą jie sėdi kabinoje aukščiau kitų ir viską mato. Deja. Bene visos avarijos įvyksta vadinamosiose vilkikų „aklosiose zonose“. Nors kabina yra apie dviejų su puse metrų aukštyje – kliūčiai artėjant iš priekio ilgainiui ji išnyksta iš vilkiko vairuotojo akiračio. Ir tokias dalyvavimo eisme detales lengvųjų automobilių vairuotojai privalo žinoti:
„Jeigu dabar eitumėme, tai mus mato, mato ir dingstame. – Nebent vairuotojas pasilenktų. – Taip, jei lenkiasi per vairą, bet tuomet rizikuoja prarasti dėmesį. Reikia žinoti, kad jau pedalo negali paleisti.“
Itin pavojinga yra ir dešinioji pusė. Sukant ar manevruojant vilkiko vairuotojas ne tik nemato prie šono prilipusių automobilių, bet dažnai ir pavojingai priartėja prie šaligatvio ar perėjos. Štai ir čia matyti, jog mašina bando lenkti sunkvežimį, o pastarasis tiesiog ją taranuoja.
„Vairuotojas nemato šios vietos. Todėl glaustis ar lysti ar pravažiuoti kamštyje po juo nėra saugu tam, kuris važiuoja. Iš tikrųjų vairuotojas nemato, nes jis žiūri į priekį“, – pasakoja vairavimo instruktorius Saulius Siniauskas.
Instruktoriai rekomenduoja atidžiai stebėti vilkikus važiuojant iš paskos ir neskubėti jų lenkti. Jei sunkvežimio vairuotojas jus iš priekio ir pastebės, jums staiga sustabdžius, taip pat žaibiškai reaguoti jis negalės. Stabdymo kelias yra kur kas ilgesnis nei lengvojo automobilio. Pavyzdžiui važiuojant 60-ies kilometrų per valandą greičiu sunkvežimis galutinai sustos dešimčia metrų, o 100 kilometrų per valandą greičiu jau ir 30-ia metrų toliau.
