Antradienį ryte oficialiai nuo COVID-19 infekcijos Lietuvoje buvo mirę 24 asmenys, tačiau vakare šis skaičius pašoko iki 29-ių. Tiesa, tai nėra pusdienio rezultatas. Duomenys apie mirusiuosius vėluoja.
Vėliau į statistiką buvo įtraukti dar 5 atvejai. Balandžio 11-ąją Vilniuje Santaros klinikose mirė moteris vyresnė nei 60 iš Ukmergės ligoninės slaugos skyriaus. Naktį iš balandžio 12-osios į 13-ąją, vidurnaktį tose pačios klinikose užgeso jauniausio 49 metų amžiaus visiškai sveiko vyriškio gyvybė. Trečia auka iš Marijampolės. Vakar ryte 86 metų marijampolietė, pablogėjus savijautai, išvežta į Kauno klinikas. Jai diagnozuotas COVID-19. Antradienį pranešta apie moters mirtį. Anot medikų, ji sirgo gretutinėmis ligomis. Likę nauji mirties atvejai fiksuoti Klaipėdoje. Antradienį mirė 82 vyras ir 86 moteris.
„Tikslių duomenų, iš kur galėjo užsikrėsti virusu, nėra. Jos vyras, garbingo amžiaus marijampolietis, yra gulėjęs ligoninėje. Parvežtas į namus. Tačiau, kad būtų nustatyta, jog būtų nuo vyro užsikrėtusi, tokių duomenų neturime ir tas nėra nustatyta“, – sakė Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Karolis Podolskis.
86 marijampolietės mirtis yra trečioji mieste. Panašaus amžiaus moters sutuoktinis taip pat dabar bus tiriamas. Iki antradienio vakaro Marijampolėje iš viso nustatytas 51 atvejis. Daugiausia jų – ligoninėje.
Likę nauji mirties atvejai fiksuoti Klaipėdoje. Vakar mirė vyras vyresnis nei 85 metų. Antradienį 82 metų moteris.
Tiesa, augant mirčių skaičiui kita statistika gerėja. Lietuvoje atlikta beveik 43 000 testų, pasveiko 101, mirė 29 žmonės. tačiau vakar naujų COVID-19 infekcijos atvejų skaičius nesiekė nė dešimties. Tiesa, ir tyrimų vakar būta perpus mažiau nei įprastą darbo dieną- beveik 1200. Šiuo metu koronaviruso atvejų Lietuvoje daugiau nei 1050. Naujų atvejų skaičius nedidelis buvo ir užvakar – 9, šeštadienį ir sekmadienį po 27.
„Nuo 100 ištirtų mėginių turim 0,7 procento teigiamų atvejų. Tos procentas yra nuolat mažėjantis. Ligos plitimas yra sustojęs ir dabar viskas priklausys nuo to, kaip mums pavyko laikytis karantino sąlygų būtent šitą savaitgalį“, – teigė Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.
„Sergamumas Lietuvoje 100 tūkstančių gyventojų yra 39, bet yra šalių, kurios Lietuvą lenkia ir lenkia. Jeigu pas mus 39, Prancūzijoje 203, Belgijoje 250, Šveicarijoje irgi daug“, – kalbėjo ministro pirmininko patarėjas Jonas Kairys.
Aurelijus Veryga kalba apie bendrą atvejų kreivę, kuri kaip niekada plokščia, tad bendras infekcijų skaičius kyla labai lėtai. Anot Verygos, šį COVID-19 plitimo lėtėjimą lemia kelios priežastys. Esą per šventes mažiau žmonių ieškojo pagalbos, kreipėsi į karščiavimo klinikas. Dėl to mažėjo ir tyrimų.
„Dėl ko tyrimų skaičius yra sumažėjęs. Pats laikas yra mažiau palankus ligoms plisti peršalimo ir šylantis oras lemia tai, kad mažiau žmonių serga peršalimo ligomis, traukiasi gripo sezonas, ženkliai yra sumažėję parvykstančių gyventojų skaičius, bet, matyt, ir pačios šventės davė savo efektą, kuomet žmonės liko namuose ir mažiau kreipėsi į karštąją liniją“, – sakė A. Veryga.
Ar ši tendencija išsilaikys, priklausys nuo to, kaip Lietuva paminėjo Velykas. Veryga spėja, kad tikrieji susilaikymo nuo Velykų rezultatai paaiškės po 5–7 dienų. Infektologai spėja, kad infekcija savo piką pasieks per artimiausias 2–3 savaites.
„Mažesnis ir kiekis buvo tiriamųjų šventiniu periodu, tai reikėtų palaukti dar keletą dienų, kai padidės tyrimų apimtis ir tada matysime vėl, ar tęsiasi tas kreivės plokštėjimas. <…> Neužtenka vienos dienos mažėjimo, gali kitą dieną vėl pagausėti ir, kaip rodo Nemenčinės protrūkis, aš tai žiūriu rezervuotai atsargiai“, – kalbėjo infektologas Arvydas Ambrozaitis.
„Vietinis plitimas yra gajus. Registruojami toliau židiniai. Jau turime 40 židinių, vietovė, kurioje registruojami daugiau nei 2 atvejai“, – sakė epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Beje, Lietuvoje du trečdaliai visų infekcijos atvejų nustatyti sulaukusiems 61 metų ir vyresniems. Ketvirtadalis visų atvejų yra vietiniai.
Šiuo metu serga apie 200 medikų, apie 1300 leidžia dienas saviizoliacijoje. Nors daugiausia medikus vienijančios organizacijos kalba apie stringantį įstaigų aprūpinimą, vėluojančius respiratorius, kitas apsaugos priemones, A. Veryga bandė ir kitais būdais sumažinti COVID-19 viruso plitimą medikų bendruomenėje. Ministras A. Veryga siūlė medikams, ligoninių vadovams susitarti: nemažinant gydytojų algų, leisti jiems dirbti tik vienoje įstaigoje. Medikams stojus piestu prieš, A. Veryga nusileido.
„Maišosi personalo srautai, medikai dirba per kelias vietas. Tai tokiose įstaigos kaip Ukmergės ligoninė arba Marijampolės ligoninė išsijungia ir tada kyla labai didelė rizika, kad to regiono gyventojams paslaugos bus nebeteikiamos. Tenka apgailestauti, kad vis tik tai asocijuotos struktūros prie darbuotojų saugumo deklaracijos nusprendė neprisijungti“, – sakė A. Veryga.
Dabar A. Veryga medikų prašo kitko: pildyti specialias deklaracijas ir surašyti, kuriose ligoninėse, poliklinikose jie dirba. Esą tada darbdaviai su gydytojais savarankiškai spręstų, kokiais pajėgumais ir keliose įstaigose medikai toliau galėtų dirbti.
