Bankai teisinasi, neva tai įprasta apmokestinimo praktika, mat buvo neigiamos palūkanos, nors patys už neigiamas palūkanas paskolų turėtojams neprimokėjo. Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius rėžia tiesiai – mokėti tokius pinigus kone už nieką yra absurdas ir bankų pasipinigavimas.
Praėjusių metų Generalinės prokuratūros biudžetas viršijo 40 milijonų eurų ir augo 3 milijonais, anot Generalinės prokurorės, situacija išliko sudėtinga. Metus baigė su 52 tūkstančių eurų skola.
„Didelę dalį sudarė tai, kad mes turėjome sumokėti bankui už tai, kad laikėme depozitinę sąskaitą, kurioje yra laikomi nuosavybės teisės apribojimai, piniginės lėšos arba piniginiai užstatai“, – sako Generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Už tai, kad banke laikė apie 27 milijonus eurų, iš prokuratūros sąskaitos bankas nuskaičiavo beveik 80 tūkstančių eurų.
„Apie tai, kad mums reikės mokėti bankui, už tai, kad laikome depozitinę sąskaitą, mes iš anksto nebuvome informuoti. Man yra nesuprantama. Man yra nesuprantama, kad mes turime mokėti pinigus už sąskaitą, kurią laikome banke ir pinigai yra banko žinioje“, – kalba N. Grunskienė.
Mokestis už pinigų pasaugojimą depozitinėje sąskaitoje apskaičiuojamas pagal palūkanų normas, pernai jos buvo neigiamos. Ir nors paskolas turintiems eiliniams gyventojams, bankai už neigiamas palūkanas neprimokėjo, iš prokuratūros paimti dešimtis tūkstančių nepasikuklino.
„Aš buvau nuvykusi į Finansų ministeriją, kalbėjausi su viceministru, man buvo paaiškinta, kad yra minusinės palūkanos ir mes turime mokėti tuos pinigus. Mūsų niekas neklausė, kiekvieną mėnesį buvo nusiskaičiuota ta pinigų suma, kuri turėjo būti. — Iš esmės tik už tai, kad jie pasaugo tuos pinigus? — Taip, už tai, kad jie buvo banko sąskaitoje“, – tvirtina N.Grunskienė.
TV3 žinios dėl šios situacijos kreipėsi ir į „Swedbank“, pas kuriuos ir yra prokuratūros sąskaita, ir į bankų asociaciją, tačiau nei vieni, nei kiti, pakomentuoti šio atvejo nesutiko.
„Tai tiesiog yra buvusios ekonominės realijos atspindys. Buvo neigiamos palūkanų normos, ir ne tik prokuratūra, bet ir kitos institucijos ir verslas, kai laikė didesnes lėšas bankuose, mokėjo neigiamas palūkanų normas“, – aiškina Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Tai reiškia, kad komerciniai bankai kiek įmanoma, tiek lupikavo ne tik nuo indėlininkų, kurie banke laikė indėlius ir palūkanų nemokėjo, reiškia ir nuo įstaigų, kurios buvo atsidarę depozitinę sąskaitą“, – tvirtina Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Algirdas Butkevičius.
Lietuvos bankas pranešė, kad pernai visi šalyje dirbantys bankai uždirbo beveik pusę milijardo pelno. Šiemet, prognozuojama, kad pelno uždirbs dvigubai daugiau – apie milijardą eurų.
„Dabar tie didieji bankai imasi grobuoniškų sprendimų, kurie leidžia sukaupti didžiulius pelnus. Aišku valdžia galėjo, arba valdančioji dauguma, anksčiau sureaguoti“, – sako A. Butkevičius.
Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius pasigenda ir atsakingų institucijų geresnio darbo.
„Galima drąsiai teigti, komerciniai bankai Lietuvoje lupikavo ir kas gali paneigti, kad dar nebuvo tam tikrų susitarimų tarp komercinių bankų nustatant finansinių paslaugų tarifų dydžius ir, aišku, čia turėtų būti darbas atliktas ir Konkurencijos tarybos, ir manau, kad Lietuvos banko priežiūra buvo vykdoma per silpnai“, – teigia A. Butkevičius.
„Buvo palūkanos taikomos tokios, kokios buvo nustatomos pagal pagrindines palūkanų normas ir atitinkamai bankai tada jau įvertindavo“, – kalba G. Šimkus.
Tiesa, ne visos valstybinės įstaigos mokėjo tokius mokesčius, kaip prokuratūra. Mokesčių inspekcija pranešė, kad turi susitarimą su banku, kad tokia sąskaita jiems nieko nekainuotų. Pinigų už depozitinę sąskaitą pernai nemokėjo ir ko gero didžiausias Lietuvoje Vilniaus miesto apylinkės teismas.
.jpg)
Ir čia tik iš vienos valstybinės įstaigos! Tai kiek milijonų ištaškoma vėjais iš viso???
