Joje esą buvo paskelbta, kad COVID-19 savikontrolės testus atlikę ir teigiamą atsakymą gavę pacientai gali tikėtis nedarbingumo pažymėjimo per nuotolį. Tačiau medikai tvirtina negalintys jo skirti, nes namie atliktas testas – ne įrodymas, kad žmogus tikrai serga koronavirusu. O kitos diagnozės jie rašyti tiesiog negali.
Vilnietė Lina dalijasi savo patirtimi. Visi simptomai rodė, kad ją greičiausiai kamuoja koronavirusas, tačiau namie atliktas tyrimas to neparodė.
„Aš pirmiausia testavausi pati su greituoju antigenų testu. Testavausi, kai buvo aukšta temperatūra, šaltkrėtys, simptomai žydėjo, rodė, kad aš turiu kažkokį virusą. Ir atsakymas buvo neigiamas“, – pasakoja vilnietė Lina Lankauskaitė.
Moteris vis tiek izoliavosi, bet liga netruko išplisti ir nuo Linos užsikrėtė namiškiai.
„Ir trys iš tų žmonių užsikrėtė nuo manęs. Ir jiems visiems kovidas buvo neigiamas. Tačiau man nuvykus į gydymo įstaigą pasidaryti antigenų testą, nes PGR testų tuo metu nebebuvo, rodė, kad kovidas yra teigiamas“, – kalba Lina.
Lina tikina, jei būtų pasitikėjusi namie atliktu testu, ir nebūtų saviizoliacijoje, užkrėstų žmonių būtų buvę daugiau. O štai gydytojai sako sergamumui kovidu augant it ant mielių, iš Sveikatos apsaugos ministerijos gavo nurodymą – išduoti nedarbingumo pažymėjimus tiems, kas testus pasidarė namie ir gavo teigiamą atsakymą.
Kaip sako ministerija, tokių savikontrolės testų patikimumas siekia vos 60 procentų.
„Yra tokių, kurie nepatenkinti, dabar blogai jaučiuosi, su temperatūra, ką aš čia vaikščiosiu, ir taip aišku, kas yra. Aš suprantu jų norą, bet reikia techniškai sutvarkyti, kad neiti į darbą“, – teigia Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Toma Kundrotė.
Bet techniškai sutvarkyti, kaip sako medikė, neapžiūrėjus žmogaus – neįmanoma.
„Nedarbingumo išduoti nuotoliu negalime, pagal „Sodros" taisykles, jį apžiūrime, paskiriame tą patį kovido tyrimą. Jeigu randame teigiamą, tai rašome kovido diagnozę. Į E. sveikatą, susiformuoja ten visi europiniai sertifikatai, ir tos pačios diagnozės pagrindu išduodam nedarbingumo pažymėjimus. Diagnozę mes privalome rašyti“, – aiškina T. Kundrotė.
O kokią diagnozę rašyti pacientui pasiskundus prasta savijauta telefonu – medikai nežino. Bet Sveikatos apsaugos ministerija laikosi savo – medikai gali rašyti nedarbingumo pažymėjimą, nurodant bet kokį kitą virusą, tik ne kovidą.
„Jeigu pacientas nenori eiti į gydymo įstaigą dėl savo sveikatos būklės, jeigu šeimos gydytojas juo pasitiki, kad tikrai ta būklė yra tokia, tarkime, karščiavimas ir taip toliau, jis gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą nuotoliniu būdu, tačiau jis rašys tiesiog ūmios virusinės ligos diagnozę“, – sako ministerijos atstovė Birutė Kavaliauskienė.
Nes patvirtinti, kad tai kovidas medikas gali tik tuo atveju, jeigu pacientas gydymo įstaigoje pasidaro PGR ar greitąjį testą. Namie atliktas savikontrolės testas netinka.
„Kažkokia nenormali – arba reikia keisti teisės aktus, ir sudėlioti taip, kad jie būtų logiški, arba netransliuoti klaidinančių žinučių“, – piktinasi T. Kundrotė.
Tiesa, kai Lietuvoje dėl pandemijos buvo paskelbta ekstremali padėtis, teisę išduoti nedarbingumo pažymėjimus telefonu, medikai turėjo. Tačiau, kaip sako gydytojai, atšaukus ekstremalią padėtį, pasikeitė ir nedarbingumo išdavimo tvarka.
O „Sodra“ skaičiuoja – vien pirmadienį sergantiems ar slaugantiems sergančius kovidu išduota tūkstantis nedarbingumo pažymėjimų. Mėnesiui dar nepasibaigus, jau išduota per aštuonis tūkstančius pažymėjimų. Pernai liepą jų išduota pustrečio tūkstančio.
