Maža to, pandemija ir karantinas atsiliepė ir psichologinei vaikų sveikatai – tai atskleidė dar vieną didžiulę problemą – Lietuvos mokyklose verkiant trūksta psichologų.
Trylika šimtukų iš matematikos valstybinio egzamino – tokiais puikiais rezultatais gali pasigirti Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Ji papuola ir į Lietuvos gimnazijų dešimtuką, kuriose geriausiai abiturientai išmoksta matematikos. Tačiau bendri Lietuvos abiturientų pasiekimai matematikoje išties liūdni – tik kas dešimtas moksleivis labai gerai išmoksta matematikos. Žirmūnų gimnazijos direktorius įvardija priežastis, kurios lemia gerus mokinių rezultatus.
„Nors ir buvo didelis iššūkis, bet vis tiek mokytojų darbštumu, gebėjimu mokinius sudominti matematikos dalyku, tie rezultatai išliko pakankamai aukšti“, – sako Žirmūnų gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas.
Prestižinė Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija tikina, kad geriausių rezultatų galima pasiekti tik abipusiu – mokytojo ir mokinio bendradarbiavimu. Pasak direktoriaus pavaduotojos, puikių matematikos, infomacinių technologijų, chemijos rezultatų moksleiviai kasmet pasiekia tik didžiulio darbo ir pastangų dėka.
„Jeigu žmogus nesimoko ir neturi noro mokytis, kaip aš sakau, nei kėdės, nei stalo neišmokysi. Mokymasis – tai abipusis procesas. Mokytojas turi norėti išmokyti, ir jie tą nori padaryti, bet vaikas turi norėti išmokti. Mokymasis sunkus darbas, reikia įdėti pastangų“, – teigia Juliaus Janonio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Zita Stankevičienė.
Tačiau liūdną statistiką skelbia žurnalas „Reitingai“. Kasmet matematikos lygis leidžiasi žemyn, o rezultatai vis prastėja. Maždaug 35 procentai abiturientų matematikos egzamino net nelaiko – jų matematikos supratimas primityvus. 17–19 procentų abiturientų matematikos egzamino išvis neišlaiko.
„Dažnoje savivaldybėje nėra tokio tikslo – meras galvoja, kaip mokykla turi gražiai atrodyti, kaip nupirkti naują, išmanią lentą, kaip radiatorius, stogą pakeisti, bet kaip padėti vaikui išmokti matematiką apie tai negalvoja savivaldybės, merai, o jie ir yra steigėjai“, – kalba „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Nepaisant pandemijos tarp geriausiai moksleivius skirtingose disciplinose paruošiančių gimnazijų šiemet išryškėjo ne tik miesto gimnazijos, bet ir kaimo mokyklos. Štai pirmoje vietoje tarp 50 gimnazijų, geriausiai išmokančių lietuvių kalbos, atsidūrė kaimo mokykla – Utenos rajono Užpalių gimnazija. Savo sėkmės receptu mokykla įvardija – nedideles klases, kuriose mokosi vos 12–16 mokinių.
„Būtent ta maža klasė, daug mokytojo dėmesio, daug dialogo su mokytoju, daug pokyčių mokantis ir sėkmė. Mokėsi, norėjo tų rezultatų, jiems patiems buvo svarbu ir turėjo mokytojus, kurie jiems padėjo“, – tikina lietuvių kalbos mokytoja Renata Gavėnienė.
O tarp geriausių šalies mokytojų-šviesulių žurnalas „Reitingai“ įvardija Regina Dilienę – Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos pedagogę. Nuo pat valstybinių brandos egzaminų atsiradimo Regina neturėjo nei vieno mokinio, kuris būtų neišlaikęs lietuvių kalbos egzamino.
„Aš nedirbu pagal programas, kaip įprasta. Nes tie kūriniai, kuriuos turi vaikas perskaitytų, turi kalbėti apie jį patį, apie jo pasaulį. Ir tada aš sieju su psichologija tą literatūros kursą. Tada aš sieju su psichologija visą literatūros kurs“, – sako ji.
Tiesa, mokymosi rezultatus per koronaviruso pandemiją pagerino ir korepetitoriai. Jei iki pandemijos korepetitorius dažniau samdydavo miestų šeimos – tokių buvo net apie 40 procentų. Per karantiną korepetitorių gimnazistams ieškojo ir regionuose gyvenantys tėvai.
„Korepetitoriai turėjo didelės įtakos ir vidutines pajamas gaunančios šeimos, šeimos,kurios vertina mokslą, išsilavinimą investavo per karantiną į nuotolinius vaikų korepetitorius“, – kalba žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
O mokytojų bendruomenė nuogąstauja, kad pandemija ir karantinas kaip reikiant atsiliepė ir psichologinei vaikų sveikatai. Tai atskleidė dar vieną didžiulę problemą – Lietuvos mokyklose verkiant trūksta psichologų.
„Mes tikrai ėmėmės veiksmų pagerinti tas darbo sąlygas, taip pat ir padidinti atlyginimus, tai manome, kad tai padėtų pritraukti specialistų į mokyklas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Jei vienose Lietuvos mokyklose dirba po 4–6 psichologus ir socialinius pedagogus, tai kitose mokyklose – psichologų nėra nei vieno.
