Panevėžiečiai viename iš priemiesčio barų pusryčiams gurkšnoja alų ir aptarinėja šalies aktualijas. Nors dėl infliacijos ir didinamų akcizų gerti tampa vis brangiau, vyrai šio pomėgio, kurį vadina degustacija, neatsisako ir svaigalams pinigų negaili.
„Aš nepastebėjau, kad pabrango, į kainas nežiūriu, kapeika čia ar ten, koks skirtumas“, – sako panevėžietis Stanislovas.
„Pabrango, tai nieko, samanės išsivarysim namuos, receptus žinom. Nesąmonės su pabrangimu. Kas nori, ras taškuose“, – kalba panevėžietis Petras.
Kovotojas su alkoholizmu buvęs ministras Aurelijus Veryga ragina Lietuvą sekti Airijos Vyriausybe, kuri pirmoji pasaulyje nusprendė alkoholio etiketes po 3 metų papildyti įspėjimais apie alkoholio žalą per nėštumą, kepenų ir vėžio ligų rizikas, taip pat aprašyti gėrimo kaloringumą ir alkoholio masę jame.
„Dėl tabako irgi buvo panašios diskusijos, buvo skepsio, bet ji įsigaliojo, ir veikianti priemonė. Žmonės gali pamatyti, susipažinti su žalom“, – teigia A. Veryga.
Tačiau baro lankytojai baisių etikečių ant butelių nepageidauja ir nemato prasmės.
„Nors beždžionę kokią rodys, manęs niekas neatbaidys. Per televizorių rodo pabaisas, ne, neatbaidys“, – tikina Stanislovas.
„Nepadės, nesąmonė, kaukolę užpiešk, o kas norėjo, tas ir gers“, – tvirtina Petras.
O štai Sveikatos apsaugos ministerija laukia, ką dėl naujo alkoholio ženklinimo pasakys Europos Komisija.
„Tik Airija turi tokią iniciatyvą. EK per metus planuoja parengti alkoholio ženklinimo gaires šalims su Pasaulio sveikatos organizacija, būtų svarbu sulaukti gairių prieš priimant sprendimus“, – sako SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.
Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad lietuviai ėmė mažiau gerti. Suskaičiavo, kad pernai 15 metų ir vyresni lietuviai gryno alkoholio išgėrė beveik litru mažiau nei užpernai, nebe 12 litrų, o 11 su trupučiu. Pavertus degtinės buteliais, pernai lietuviai išgėrė 28 litrinius degtinės butelius, tai yra, 2 buteliais mažiau. Agentūros vadovė tokį sumažėjimą sieja su karantino panaikinimu.
„Nėra pandemijos, karantino, žmonės gali judėti, 2021 metais buvo pikas vartojimo, dabar kritimas, sugrįžimas į prieš pandeminį lygį“, – aiškina Valstybės duomenų agentūros direktorė Jūratė Petrauskienė.
Pernai lietuviai atsigręžė į stipriuosius gėrimus ir mažiau gėrė alaus, vyno, šampano. Alkoholio gamintojus ir importuotojus vienijanti asociacija pripažįsta, kad pernai lietuviai galėjo mažiau išgerti nei per karantiną ir ragina Vyriausybę nebedidinti akcizų, mat vis daugiau lietuvių svaigalus vežasi iš Lenkijos ir Latvijos, kas vargu, ar atsispindi statistikoje.
„PVM, akcizas, kai lietuvis perka Lenkijoje, tai pasiima Lenkijos biudžetas, ne Lietuvos. Kyla klausimas, koks tada tikslas ar apsimetus įsivaizduoti, kad kažką labai pakeičiam? Ar subalansuoti sistemą, ką daro latviai ir estai, bandydami tarpusavyje tartis, kad nebūtų keistų tarpvalstybinių situacijų?“, – kalba alkoholio gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Mantas Zakarka.
Nors lietuviai pernai mažiau gėrė, tačiau daugiau rūkė. Vien cigarečių ir kaitinamojo tabako gaminių pardavimai išaugo dešimtadaliu, o elektroninių cigarečių – padvigubėjo. Ir jas rūko vis jaunesni lietuviai, taip žalodami savo plaučius ir kraujotaką. Tai kelia didžiulį susirūpinimą tabako kontrolės specialistams.
„Yra sunkiųjų metalų, kaip baterijose elementų, nėra, kad vandeny kažką ištirpina, svaigina, tai sudėtinga chemija“, – aiškina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento skyriaus vedėja Aušra Želvienė.
O štai buvęs sveikatos apsaugos ministras dėl elektroninių rūkalų paplitimo Lietuvoje kaltina Vyriausybės neveiklumą.
„Laiku nesureagavo, kas vyksta, dabar matome reakcijas, bandymus reguliuoti skonius, kvapus, vėluojanti reakcija, neišsprendžia problemų, atsirado vartojimas vaikų grupėje“, – kalba A. Veryga.
Beje, nors pernai alkoholio lietuviai lyg ir išgėrė mažiau ir mirtingumas nuo alkoholio sukeltų ligų sumažėjo, tačiau pačių ligų – kepenų, širdies pažeidimų ir apsinuodijimų – buvo daugiau negu prieš pandemiją.