Ilgamečių merų yra ir daugiau, tačiau kol vienuose rajonuose jie kone dievinami, kituose peikiami, o dėl jų perrinkimo nepatenkintieji kaltina pensininkus.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Gintautas Gegužinskas – meras fenomenas, kuris Pasvalio rajonui vadovauja 29 metus su pertraukomis. Ir tai – dar ne pabaiga, nes politikas vėl nori būti meru.
„Nemanyčiau, kad pareigos turėtų būti iki grabo lentos. Nors įstatymų leidėjas numatė, kad dar galiu dirbti 3 kadencijas, manau, kad tiek jau nereikės“, – sakė G. Gegužinskas.
Pasvalio Gegužinską vejasi Rietavo meras Antanas Černeckis. Šis Žemaitijos miestelis, 2000 metais tapęs atskira savivaldybe, kito mero akyse neregėjo.
„Aš tik 23 metus dirbu kaip meras. Lyg ir įpratau, suprantu, ką reikia daryti, kaip daryti“, – teigė politikas.
„Prieina, su paprastu žmogum, čiut ne keliais klaupdamasis, pasisveikina“, – meru džiaugėsi Rietavo gyventoja.
„Mūsų meras liuks. Norim, kad būtų tas pats n metų“, – pritarė kita rietaviškė.
O Utenoje jau 20 metų karaliauja Alvydas Katinas. Ir savo valdymą būtų baigęs su šios kadencijos pabaiga, tačiau Katinas į merus vėl eis, vos ne per prievarta, nes nėra kam ir eiti liepė partija.
„Man 62 metai ir aš apsisprendžiau, kad nebūsiu tas, kurį išneša iš kabineto ir dar rankas išskėčia tarpdury, kad neišneštų“, – tikino meras.
„Jei dar išrinks, tai Lukašenka mažiau vadovaus Baltarusijai nei Utenai Katinas. Tai viskas tuo ir pasakyta. O balsuoja pensininkai. Jiems gera, jie nebuvo susidūrę su juo, jie neturėjo verslų su juo. Jis jiems gražus, porcelianiniais dantimis, nu tai ką?“ – ilgamečiu meru nesidžiaugė žurnalistų pakalbintas uteniškis.
Atsiranda nebaudžiamumas
Tačiau ar žmonėms gera gyventi, kai tas pats meras rajoną valdo dešimtmečius?
„Kai vienas žmogus valdo 4-5 kadencijas ir daugiau, tai atsiranda nebaudžiamumo dalykas. Tu faktiškai gali gerai dirbti, gali nedirbti, gali būti korumpuotas, vis tiek tave žmonės perrinks. Tai yra negerai“, – kalbėjo politologas Mažvydas Jastramskis.
„Ilgiau savivaldybei vadovaujantis meras nereiškia daugiau skaidrumo savivaldybėje. Tarp 10 skaidriausių savivaldybių dabar tik vienoje meras vadovavo du dešimtmečius“, – antrino „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Deimantė Žemgulytė.
Tačiau ilgametį Rietavo merą, kitaip nei Utenos Katiną, kai kurie žmonės tiesiog dievina.
„Labai mylime. Moka su žmonėmis gražiai elgtis, daug dėl žmonių daro“, – A. Černeckį žurnalistams gyrė rietaviškė.
Žemaičiai pasirengę už merą Černeckį guldyti galvas, nes jis labai geras gaspadorius ir tą, anot žmonių, rodo socialiniai skaičiai. Rietavas yra trečioje vietoje tarp visų Lietuvos kaimiškų rajonų.
Tačiau visų rajonų gerovės ir sėkmės rodiklių merai savintis negali, nes gerbūvis ir gyvenimo kokybė priklauso ir nuo geografijos. Kuo labiau į pakraštį, tuo gyvenimas prastesnis. Be to, prilipti prie mero kėdės ilgiems dešimtmečiams – ne visada į naudą ir vietiniams gyventojams.
„Laikoma, kad merai užsisėdi, galbūt mažai keičia, bet manau, kad tai jokio efekto neturi. Ilgametis meras gali labai sėkmingai dirbti, o gali būti ir atvirkščiai – gali atėjęs naujokas labai puikiai tvarkytis“, – sakė Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotas ekspertas Gintaras Šumskas.
Vienas pavyzdžių – Švenčionių rajonas. Beveik 20 metų rajone karaliavusį ir įvairuose skandaluose besimurkdžiusį Vytautą Vigelį pakeitė Rimantas Klipčius.
„Jeigu būna vasario 16 renginys, tenka būti Švenčionyse, Švenčionėliuose, Pabradėje. Aš kartais juokauju, kad esu 3 savivaldybių vadovas“, – šmaikštavo meras.
Dėl sunkaus gyvenimo kaltina pačius žmones
Pagal savivaldybių gerovės indeksą Švenčionių rajonas bent jau socialinėje srityje tarp kaimiškų rajonų užima pirmą vietą. Nedarbo lygis čia 9,5 procento, vidutinė alga 876 eurai į rankas.
Blogiausia situacija pagal gerovės indeksą – Kalvarijos savivaldybėje. Nors algos čia kiek didesnės nei Švenčionių rajone, darbo čia neturi beveik 13 procentų gyventojų.
„Sunkokas gyvenimas, sunkokas. Mažai uždirbi, kaip gyvent?“, – žurnalistams skundėsi Kalvarijos gyventojas.
Kalvarijos meras dėl buvimo gerovės reitingų uodegoje kaltina savo žmones. Jis čia esą niekuo dėtas.
„Daug pagyvenusių žmonių. Tie pagyvenę žmonės visi ateina ir prašo paramos, o tie dalykai ir patraukia mus žemyn“, – teigė meras Vincas Plikaitis.
Mero atlikta asmeninė analizė rodo, kad kaltų yra ir daugiau. Kitas blogo gyvenimo Kalvarijoje kaltininkas – keliai.
„Magistralėje labai dažnai įvyksta avarijos. Visos tos avarijos gula ant mūsų pečių, nors ten ne mūsų žmonės važiuoja“, – kalbėjo politikas.
Ir nors rajonai gali pasigirti tyru oru, neturi kamščių ir eilių į darželius, tačiau jų didžiausios bėdos – trūksta verslo, didelis nedarbas, mažos algos ir dėl to į didmiesčius išvykstantys gyventojai, kurių atgal beveik neįmanoma prisivilioti.
„Kalbant apie specialistų sugrįžimą, jaunų žmonių pritraukimą, tai yra elementarus būstų trūkumas regionuose“, – aiškino G. Šumskas.
Jei mažame miestelyje ir atsidaro nauja įmonė, o iš didmiesčių jaunimas norėtų grįžti, kita bėda – būsto nei išsinuomosi, nei nusipirksi. Naujų daugiabučių regionuose beveik nestatoma. Susidaro užburtas ratas – nei namų, nei darbuotojų, nei darbo.
Didmiesčiais nesižavi
Geriausia pagal gerovės indeksą gyventi didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Čia ne tik pastogę, kad ir už nepigiai, rasi, bet ir algos didžiausios. Vidutinė alga didesnė nei 1100 eurų. Mažesnis ir nedarbas – nesiekia dešimties procentų.
„Nebūtinai laimingiausi žmonės yra gyvenantys Vilniuje. Juolab, kad ir būsto kainos žymiai didesnės Vilniuje, atsiranda kitų šalutinių neigiamų poveikių – spūstys ir kiti dalykai“, – su indeksu nesutiko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ekonomisto žodžius patvirtina mažesnių miestelių gyventojai.
„Jeigu nuvažiuoju į Klaipėdą – ten dūmai, mašinų išmetamos dujos. Kai parvažiuoju į Kretingą, ateinu prie tvenkinio, tada aš jau įkvepiu oro“, – kalbėjo kretingiškė.
„Visi savi, visi savus pažįstame. Bėdai esant visi padeda, pats visiems padedi. Visi draugiški, visi sveikinasi, ko bereikia?“, – nesiskundė Rietavo gyventoja.
Bet, kaip sako Modestas iš Švenčionių, gerovė priklauso ne tik nuo vietos ir mero aktyvumo, bet ir nuo pačių žmonių.
„Nuo to, kad mes čia miauksim ir verksim, niekas nepasikeis. Reikia kažką judėti“, – sakė vyras.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 20:00 per TV3 televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.