Sostinės Justiniškių mikrorajone gyvenanti 64-erių senjorė Kristina prieš 11 metų pradėjo puoselėti po jos buto langais buvusį mažytį žemės plotelį. Dabar ji įvairiausiais augalais yra apsodinusi beveik du arus ir akį traukiantis gėlynas pilkoje sovietinių namų apsuptyje lankytojams tampa tikra atgaiva akims.
„Aš gaunu tiek daug komplimentų, kad noriu dar gražiau padaryti. Aš jaunystėje tiek negaudavau komplimentų, kaip dabar, kai pensininkė esu. Kiekvieną dieną komplimentai, komplimentai. Aš dirbu už komplimentus. Čia brangiau už pinigus. Komplimentų nenupirksi už pinigus“, – sako gėlių mylėtoja Kristina Šeniauskienė.
Poniai Kristinai nė motais, kad žemė po daugiabučio langais jai nepriklauso. Moteris šiam gėlynui skiria ne tik didžiąją dalį pensijos, bet ir visą savo laiką. Kasdien senjorė čia pluša po 5–6 valandas. Tiek laiko jai skirti tenka net 60 skirtingų augalų rūšių priežiūrai.
„Kai aš lauke, su gėlėm, man nieko neskauda. Ateinu, atsigulu į lovą, man visur pradeda skaudėti. Tai man geriau čia. Kaip vaikystėj – nenoriu eiti namo vakarais“, – pasakoja K. Šeniauskienė.
Justiniškių gyventoja sako, kad į jos gėlyną žmonės ateina kaip į botanikos sodą ir nuolat ją apipila pagyromis, kad tokio gėlyno nėra matę. Moteris juokauja, kad dėl tokio jos hobio šiame name net butai brangesni.
„Kasmet atsinaujina ir kasmet čia naujos kompozicijos. Labai čia įdomu mums visiems, ateinam kaip į kažkokį muziejų“, – teigia kaimynas Algirdas.
„Ir gražu, ir eina, ir šypsosi, ir daug kas fotografuojasi, kiek matau. Ir su vaikais. Kuo toliau, tuo gražiau“, – kalbėjo kaimynė Miglė.
Nors su ponios Kristinos gėlynu lygintis gali būti sunku, sostinės Želdynų skyriaus vedėja Giedrė Čeponytė sako, kad žiedais apsipila vis daugiau sostinės daugiabučių kiemų. Mat tam nereikia jokio leidimo, tik pačių gyventojų noro.
„Žolinius augalus daugiabučių namų gyventojai gali sodinti be jokio savivaldybės leidimo, bendru sutarimu savo daugiabučių namų aplinkoje. Tai tikrai mes nei važiuosim, nei bausim. Arba atvažiuosim pasidžiaugti, kaip gražiai tvarkoma aplinka“, – sako Želdynų skyriaus vedėja Giedrė Čeponytė.
O sostinės Pilaitės rajone gyvenantis Eduardas, kuris po langais įkūrė ne tik gėlyną, bet ir visą sodą. Dabar čia noksta agrastai, serbentai, vyšnios.
„Pavasarį, kai pradeda žydėti, tai balta, balta. Čia kvapas koks, aromatiškas kvapas, tiesiog svyruoji nuo to aromato“, – pasakoja sodo įkūrėjas Eduardas Matas.
Pirmąjį vaismedį 83-ejų Eduardas po langais pasodino prieš 25-erius metus, o dabar šis nemažas sodas – atviras visiems. Čia paragauti uogų ar jų pasiskinti gali, kas tik nori.
„Pastangas dedu visas, supranti, kad būtų kaimynai patenkinti ir visi patenkinti. Ne tik man vienam reikia. Čia visų“, – teigia E. Matas.
„Medžiai ir krūmai yra kitas dalykas. Medžiai turi būti sodinami 10 m nuo fasadų su langais ir 5 m nuo fasadų be langų. Krūmų atstumai yra ženkliai mažesni. Bet jeigu tai vyksta to kiemo gyventojų bendru sutarimu ir visi mato tik pliusą, jokio minuso, tai kodėl gi ne? Sveikiname ir džiaugiamės žmonėmis, Vilniaus puošimu, Vilniaus žalinimu ir tokios gražios praktikos puoselėjimu“, – kalbėjo G. Čeponytė.
Senjoras šiame sode neleidžia tik vieno dalyko – skinti savo gražiųjų gėlių.
Prie daugiabučių kiemų gražinimo prisidėti žada ir sostinės savivaldybė. Iki kitų metų vidurio miegamuosiuose rajonuose numatyti įrengti 100 „žaliųjų salelių“ su patogiais suoleliais ir apželdintų daugiamečiais žoliniais augalais, krūmais, medžiais.
Projektui, kurio tikslas padaryti miegamuosius rajonus jaukesnius, savivaldybė ketina skirti daugiau nei pusę milijono eurų.
