Karantinas baigėsi ir Valstybinės darbo inspekcijos komanda keliauja į planinį reidą. 2 inspektoriai per kelias valandas tikrina 2 bendroves, paskelbusias, kad jų darbuotojai vis dar prastovose. Reidais užklupę įmones inspektoriai bando išsiaiškinti, ar prastovos nėra fiktyvios, o valstybės pinigai nenukeliauja nesąžiningam verslui.
„Užpraeitą savaitę buvo apie 800 pranešimų apie prastovas, praeitą savaitę padaugėjo, 1200, ir dabar turim apie 1300 pranešimų, na, ir mums tiesiog kilo klausimas, ar iš tiesų darbdaviai, dėl šitos vis dar galiojančios ekstremalios situacijos, negali darbuotojams suteikti darbo“, – sako Darbo inspekcijos atstovas Šarūnas Orlavičius.
Pirmoji įmonė yra įsikūrusi sostinės pakraštyje, prekiauja autoservisų įranga ir ją aptarnauja. Inspektoriai tikrina, ar prastovose esantys darbuotojai yra darbo vietoje. Mat darbdavys už prastovose esančius, nedirbančius pavaldinius gauna išmokas darbo užmokesčiui.
Anot inspektorių, dalis Lietuvos verslininkų gudrauja, skelbia prastovas, gauna pinigus iš valstybės ir tuo pat metu verčia darbuotojus toliau dirbti. Tiesa, šioje įmonėje pažeidimų nenustatyta.
„Radome dirbančius 4-is darbuotojus su vadovu, kurie yra atšaukti, sustabdyta prastova. Pati prastova nepanaikinta, laikinai sustabdyta. Nelegaliai dirbančių asmenų, ar pažeidimų šioje įmonėje kaip ir nenustatyta“, – pasakoja darbo inspektorė Ramutė Čėplienė.
„Tai yra natūralu ir teisinga. Jeigu valstybė remia įmones, tai ji turi teisę ir tikrinti, ar ta parama įmonės naudojasi pagal įstatymus. Pernešėm karantiną, prastovos pas mus tęsiasi iki šiol, darbo mums atsiranda vis daugiau, prastovas mes tada stabdome“, – teigia „Baltechnika“ direktorius Saulius Šleikus.
Toliau inspektoriai tikrina kitą didmenine prekyba vaisiais ir daržovėmis užsiimančią bendrovę. Darbo inspektoriai apie savo vizitą iš anksto neperspėja. Nuvykę į objektą jie iš karto ieško darbuotojų, klausia, ar jie čia dirba legaliai, ne prastovų metu.
Darbo inspekcijos pareigūnai intensyviau įmones tikrins iki pat rudens. O sukčiaujančių pričiumpa jau dabar.
„Apie 40 procentų visų tikrinimų pasiteisino, buvo nustatyta, kad darbuotojai dirba prastovų metu“, – kalbėjo Darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vadovas Ramūnas Rakauskas.
„Mes atlikom pagal skundus patikrinimų apie 50. Buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir tam tikrais atvejais reikalavimai pašalinti pažeidimų. Bendrai per visą karantino laikotarpį ir dėl prastovų ir dėl kitų, nelegalaus darbo atvejų, mes patikrinome apie 250 įmonių“, – sako Š. Orlavičius.
Ir antrojoje šiandien sostinėje tikrintoje bendrovėje pažeidimų nerasta.
„Džiuginantis rezultatai, pažeidimų nenustatyta. Užtrukom ilgiau, nes įmonėje yra daugiau darbuotojų įdarbinta virš 50, dėl to dokumentacijos patikrinimas užėmė daugiau laiko“, – pasakoja darbo inspektorius Giedrius Kriūnas.
„Pas mus daug darbuotojų, daug dokumentų, stengėmės nepažeidinėti įstatymų. Mūsų pagrindiniai pirkėjai yra kavinės, restoranai, mokyklos, mes patenkam į tuos Covid-19-a, tai mums labai pasijautė tas“, – teigia „Citma“ atstovė Birutė Andrulionė.
Darbdaviams už piktnaudžiavimą, anot Darbo inspekcijos, gresia bauda, kuri gali siekti 600 eurų. Tačiau dar labiau turėtų gąsdinti tai, kad sukčiavusiai įmonei reikia gražinti valstybei visas išmokas, kurios buvo gautos dėl karantino ar ekstremalios situacijos. Tokios bendrovės sulaukia ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos dėmesio. Darbuotojus vienijančios profsąjungos pasakoja, kad prastovos nėra vienintelis būdas, kaip verslas stengiasi mažinti savo išlaidas.
„Ne tik prastovose, bet ir visumoje mažinant darbuotojams atlyginimus, nes gavom taip pat ne vieną signalą, kad jau yra sumažinti arba nuimti darbuotojams priedai, ir gamybiniai pajėgumai visiškai įmonėse nesumažėjo“, – kalbėjo Profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Darbo inspekcija iš verslo nuo karantino pradžios sulaukė 25-ių tūkstančių pranešimų apie prastovas, kurios lietė 150-imt tūkstančių darbuotojų.
