„Pirmuosius odos pokyčius pastebėjau vaikystėje. Pamenu, kaip vaikystėje griuvau dviračiu, nusibalnojau kelius, alkūnes, tai buvo vasara. Kai užgijo žaizdos, liko baltos dėmelės. Galvojau, „aha, tai gal kitą vasarą įdegsim“. Deginausi, bet žiūriu, kad tos vietos neįdega. Žmonės dažnai pagalvoja, kad čia kokia nors žaizdelė – buvo šašas, nukrito ir čia dar nespėjo įdegti. Manęs žmonės klausė, kad gal čia kas nors nudegino ir liko randai. Žmonės tikrai nežino, bet viskas yra paprasčiau“, – apie savo ligą laidoje „Būk sveikas“ kalbėjo Augustė Vedrickaitė.
Tiesa, ilgą laiką Augustė gėdijosi dėl kitokios savo odos.
„Artimas žmogus padarė man šuns paslaugą, kuri tęsėsi daugiau nei 20 metų. Nieko blogo nenorėjo pasakyti, bet kai pamatė, kad man pradeda darytis svarbu, kaip čia aš atrodau, tai pasakė „norėsi, rasi būdų paslėpti“. Tada pamaniau, kad tai reikia slėpti. Tiesiog įskiepijo tokį labai negerą dalyką. Esu scenos žmogus – trumpos suknelės, atviras viršus, rankovės. Iki pernai metų net daug kolegų nežinojo, kad aš turiu tą vitiligo. Aš pradėjau pudruoti tas visas dėmeles vaikystėje į mokyklą eidama kiekvieną sąnariuką ir dar per pertraukas koreaguodavau. Kompleksavau dėl savo tos odos labai ilgą laiką ir slėpdavau savo kūną vasarą. Man suknelės, šortai būdavo ne. Maudytis viešame paplūdimyje su maudymuku? Ne, palauksime vakaro arba nueisime į šalį, kur ne tiek daug žmonių“, – apie savo kompleksus atvirai prabilo atlikėja.
Kompleksų Augustei pavyko atsikratyti, tačiau tai įvyko visai neseniai. Klausiame jos, kas tuos pokyčius paskatino?
„Visų pirma, vaikas, kuriam aš noriu įskiepyti teisingas vertybes. Visų antra, meilė sau, kad ir koks tu esi. Kaip aš vaikui tai galiu parodyti, jei ne per savo pavyzdį? Man padėjo ir mano perskaityta knyga, kuri visą mano pasaulėžiūrą šiek tiek supurtė. Ir dar dabar yra labai populiarus modelis Winnie Harlow – ji yra juodaodė, o ant juodaodžių ši liga matosi dar stipriau. <...> Tas pasitikėjimas modelio – aš žiūrėjau ir žavėjausi, kodėl aš negaliu didžiuotis tuo, kad esu kitokia. Viskas gyvenime prasideda nuo mąstymo – kaip tu žiūrėsi į dalykus, taip ir pasaulis tau juos atspindės“, – teigė atlikėja.
Tiesa, Vitiligo Augustei buvo ne vienintelis iššūkis. Daug metų ją kamavo ir dilgelinė alergija.
„Man su odos ligomis buvo reikalų. Pamenu, kaip dakataras sakė, kad man negalima rūgščiai, aštriai, riebiai, saldžiai, karčiai, sūriai valgyti. Tai ką man valgyti? Aš net neatsimenu, ką aš valgydavau. Mane bėrė nuo visko. Neduok tu Dieve apelsino skiltelę suvalgydavau, išberdavo lūpas, aplink akis, man be proto niežtėdavo, negalėjau daug verkti, nes ašaros yra sūrios ir iškart man ištindavo akys. Iš tikrųjų, čia buvo kankinimasis. Buvau labai laiminga, kai ta alergija tieisog dingo. Buvau gal penkiolikos metų ir manęs tiesiog nebebėrė. Labai atsargiai kažką suvalgydavau ir nieko nebūdavo. Nežinau, gal čia irgi paveldima liga, nes mano mama irgi ją turėjo ir pasikartojo, kai jai buvo virš 40 metų“, – pasakojo Augustė.
Nors kitokia oda Augustės dabar jau netrikdo, klausiame jos, ar priežiūra yra tokia pati kaip ir daugumos žmonių?
„Ta odos dalis, kurioje dingsta melaninas, ji neturi apsaugos, tai aš privalau ją pastiprinti. Aš turiu slėptis nuo tos saulės, būti labiau šešėlyje, vengti tiesioginių saulės spindulių. Apsauginis kremas nuo saulės – kasdienybė, po vieną kartą per dieną tikrai tepuosi ir ne 15 SPF, o kūdikiškais 50 SPF stiprumo. Kurį laiką gyvenau Amerikoje ir su draugais mes keliavome Kalifornijoje. Ten atrodė, kad jau žinau, kad reikia pasitepti odą ir saugotis nuo saulės. Mes maudėmės Ramiajame vandenyne ir kitą dieną pajaučiau, kad net negaliu atsimerkti ir visos vietos, kurios neturi melanino, ištino. Man taip viską skaudėjo, aš gulėjau ledinėje vonioje, nežinojau, ko griebtis. Atėjo laikas, kai man akių vokai nusilupo, ausys nusilupo. Nežinau, ten jau, tikriausiai, buvo kažkokio laipsnio nudegimas. Visiems reikia saugotis nuo saulės, bet žmonėms su vitiligo tai yra būtinai“, – įspėjo Augustė.
Pasiteiravus Augustės, kokia jos geros savijautos formulė, ji nedvejodama atsakė – pozityvios mintys, laikas su šeima ir gamta. Augustė neabejoja, jog požiūris tiek į išvaizdą, tiek į tam tikrus gyvenimo iššūkius turi labai daug įtakos. Dabar ji save priima tokią, kokia yra ir džiaugiasi, jog visuomenė tampa gerokai tolerantiškesnė, o žmonių individualumas vis dažniau priimamas ne kaip trūkumas, o privalumas.
Visą pokalbį su Auguste Vedrickaite žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Būk sveikas“ žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 10:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
