Apie tai portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo narė Jurgita Sejonienė ir profesorius Saulius Čaplinskas.
Profesoriau, kiekviena vakcina turi tam tikrų savo ypatumų. Pavyzdžiui, po „Pfizer“ antros dozės labiau matosi šalutiniai poveikiai, „Astra Zeneca“ – po pirmos. Kaip yra su „Johnson & Johnson“? Ar patartumėte pagal šalutinius poveikius vieniems ar kitiems žmonėms rinktis vienokią ar kitokią vakciną?
S. Čaplinskas: Iš esmės šalutiniai poveikiai yra labai individualus pasireiškimas ir akcentas kiekvienam žmogui. Sunku nuspėti, pas ką bus koks akcentas. Bet bendri kai kurių vakcinų principai yra, kaip ir paminėjote, dažniau pasitaiko vienos dozės ar kitos dozės.
Lygiai taip pat negalima nuspėti, kodėl apie 2 procentams žmonių po skiepų nesusiformuoja imunitetas. Pasakyti, kad nuo šitos vakcinos tau tikrai susiformuos, o nuo kitos ne, negalima. Užtat tas Pasaulio sveikatos organizacijos pasiūlymas skiepytis tuo, kas tik tau yra prieinama dabar, jis iš principo išlieka, tik dabar yra gerai, kad Lietuvoje yra galimybė pasirinkti. Galbūt atsižvelgiant į tai, kokia susiformavo nuostata žiniasklaidoje, kai kas galbūt labiau pasitiki viena vakcina, kai kas kita ir panašiai.
Svarbu yra pasiskiepyti kuo greičiau ir nepraleisti antros dozės tada, kada ji yra būtina laiko intervalo klausimu. Jeigu pasakyta, kad ne vėliau 3 savaičių, tai geriau nevėluoti ir pasiskiepyti po 3 savaičių. Jeigu vieną, kitą dieną pavėluosit, nieko tokio. O kuo toliau bus intervalas tarp pirmos ir antros dozės, tai tuo silpniau veiks antra dozė ir tuo didesnė galimybė bus viruso mutacijai.
Pone Čaplinskai, ar prieš pat žmogui atostogaujant yra skirtumas kokia vakcina skiepytis? Pavyzdžiui, žmogus sugalvoja išvažiuoti į Palangą, į pajūrį ir dieną prieš pasiskiepija. Yra skirtumas kokia vakcina ar ne?
S. Čaplinskas: Iš esmės, nėra skirtumo, nes žmogus nežino, nuo kokios vakcinos kokie pašaliniai reiškiniai jam gali pasireikšti, kiek jie gali trukti ir panašiai. Paprasčiausiai reikėtų paskaičiuoti tokį dalyką, kad jeigu po skiepo porą dienų gali jaustis blogai, tai galbūt skiepytis porą dienų prieš vykimą į Palangą.
Ar alkoholis mažina imuniteto susiformavimą? Turėsime vasarą, žmonės pasiskiepiję, kai kurie nežino, ką ir kaip daryti.
S. Čaplinskas: Be abejo, tiek alkoholis, tiek per didelis fizinis krūvis, prastesnė mityba, nemiegojimas ir taip toliau, visa tai silpnina imuninę sistemą. Va dėl ko medikai niekada neprieštaravo, o priešingai sakė, kad sveikas gyvenimo būdas, tie visi sveikuoliai ir taip toliau, mes tik skatiname tai, nes jiems tada ir susiformuos stipresnis specifinis imunitetas.
Bet vien to natūralaus ar įgimto imuniteto niekaip neužteks tokiai ligai kaip koronavirusas. To paprasčiausiai neužteks, jei žmogus susidurs su dideliu viruso kiekiu. Koks jis sveikuolis bebūtų, liga jam vystysis.
Ponia Jurgita, ar valstybė kompensuoja, o gal ruošiasi kompensuoti, žmonėms galimybę išsitirti, kad pasižiūrėtų, ar jie yra persirgę, kiek turi jau po skiepo susiformavusių antikūnų?
J. Sejonienė: Šiuo metu yra prieinami greitieji antikūnų testai. Aišku, tai yra ne kiekybinis, o kokybinis testas, kuris irgi gali atsakyti, ar žmogus yra persirgęs, ar antikūnų turi. O dėl galimybės kompensuoti, aš manau, kad žmonės irgi turi prisiimti tam tikras atsakomybes už savo sveikatą ir kompensuoti visko visiems valstybė tikrai negalės.
Bet manau, kad galimos alternatyvos, jeigu bus labai didelis tokių tyrimų poreikis, manau, kad jų kaina nuo to irgi priklausys, greičiausiai jie turėtų pigti. Bet manau, kad turėtų būti žmonių suinteresuotumas rūpintis savo sveikata ir ją vertinti.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
