Skrisdamas per tirštą rūką pilotas nesusiorientavo, o verždamasis iš debesų, staigiu viražu žemyn rėžėsi į Kalifornijos kalvas.
Tokias galutines išvadas pateikė JAV nacionalinės transporto saugos valdybos tyrėjai. Pernai sausį įvykusi aviakatastrofa nusinešė krepšinio legendos Kobe Bryanto, jo 13-metės dukros Giannos ir dar septynių žmonių gyvybes, taip pat ir piloto.
„Jis skrido vadovaudamasis vizualiųjų skrydžių taisyklėmis, dar vadinamomis VST, kurios jam draudžia skrosti debesis. Matėme daug tokių nelaimių, kai pilotas vis tiek tęsia kelionę, pažeisdamas taisykles“, – sako tyrimo vadovas Robertas Sumwaltas.
Sudužusiame sraigtasparnyje nebuvo juodųjų dėžių, nes jos neprivalomos. Tyrėjams neaišku, kodėl pilotas Ara Zobayanas, neturėdamas kompetencijos skristi tokioms pavojingomis sąlygomis, vis tiek nusprendė rizikuoti. Neatmetama, kad tam įtakos galėjo turėti ir aplinkinių spaudimas.
„Mes nežinome, ar konkrečiai šis pilotas jautė spaudimą. Bet esame nustatę, kad anksčiau daug pilotų dažnai rizikuodavo norėdami, kad nekiltų papildomų problemų, ir tokiose situacijose nenutraukdavo kelionių, vengdami avarinių nusileidimų. Šiuo atveju buvo galima saugiai nusileisti iki tos akimirkos, kol jis neįskrido į debesis“, – pasakoja R. Sumwaltas.
Oro uostas buvo vos už 20 kilometrų. Tikras oro uostas, be to, su sraigtasparniu gali nusileisti daugelyje atvirų vietovių. Buvo daug galimybių pakeisti situaciją ir išvengti katastrofos tiesiog saugiai nusileidžiant.
Jokių mechaninių sraigtasparnio gedimų nenustatyta.
Per pastarąjį dešimtmetį Jungtinių Valstijų tyrėjai užfiksavo 184 panašius incidentus, kai dėl oro sąlygų pilotai pakliūva į spąstus. 20 iš jų baigėsi tragiškai.
41-ienų Bryantas su dukra ir draugais skrido į savo sporto akademiją, kur dukra turėjo dalyvauti rungtynėse.
